Pasėlių draudikai per 9 veiklos metus žemdirbiams išmokėjo daugiau nei iš jų gavo
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Lietuvoje nuo klimato krečiamų išdaigų apdrausta palyginti dar nedaug pasėlių
Šalyje pasėlius draudžia vienintelė įmonė – vokiško kapitalo savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ filialas „VH Lietuva“. Ji savo veiklą Lietuvoje pradėjo 2007 m. Bendrovė draudžia nuo krušos, liūties, audros, iššalimo, stichinės sausros padarytos žalos augalams.
Įmokų gauna mažiau nei išmoka žalų
Filialo „VH Lietuva“ direktorius Algimantas Navickas teigė, kad pernai žemdirbiams išmokėta 1,4 mln. eurų išmokų už jų patirtus nuostolius, o surinkta įmokų – 1,18 mln. eurų. „Per 9 veiklos Lietuvoje metus iš viso filialas gavo 26,3 mln. eurų įmokų, o išmokėjo 29,25 mln. eurų“, – sakė jis.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Algimantas Navickas
Daugiausiai ūkininkai draudė javus ir rapsus. Dažniausiai daug žalos ūkiams padaro šalčiai.
„Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ valdybos pirmininkas Raineris Langneris aiškino, kad būtent dėl didelės rizikos Europoje pasėlių nedraudžia įprastos draudimo kompanijos.
„Gamtos padaroma žala dažnai būna didelė, dažna, dėl to šios rūšies draudimas negali būti pelningas. Todėl Vokietijoje ir kitose šalyse patys žemdirbiai kuria savidraudos fondus, kurie nesiekia pelno“, – sakė R.Langneris.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Raineris Langneris
Dalį įmokų dengia valstybė
Patiriamus fondo nuostolius dengia perdraudimo bendrovės. Dėl labai šaltų žiemų 2010 m. ir 2011 m. Lietuvoje jos turėjo išmokėti apie 7 mln. eurų savidraudos fondui. Dėl to pabrango jų paslaugos ir teko didinti įmokų tarifus žemdirbiams.
Pusę įmokų besidraudžiantiems ūkininkams dengia valstybė, o nuo šių metų – dar ir Europos Sąjunga.
Draudžiantis 600 eurų sumai 1 ha javų draudimas ūkininkui kainuoja 4-5 eurus, dar tiek pat skiria valstybė. Rapsų draudimas yra pusantro karto brangesnis.
Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėja Joana Bacevičienė, nuo 2008 m. iki 2014 m. valstybė draudimų įmokoms dengti išleido 12,9 mln. eurų, o nuo 2015 m. iki 2020 m. ketinama skirti 34,75 mln. „Naujuoju paramos periodu bus galima drausti ir gyvulius, pavyzdžiui, nuo kiaulių maro“, –sakė J.Bacevičienė.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Joana Bacevičienė
Draudžiasi stambūs ūkiai
Šiuo metu pasėlius draudžia apie 600 ūkių, kai šalyje jų įregistruota 120 726.
Dauguma besidraudžiančių ūkių yra stambūs, turintys apie 350 ha. „Nors būtent mažieji ūkiai yra labiausiai pažeidžiami gamtos stichijų ir patiria didesnius nuostolius, bet mažesnius plotus valdantys ūkininkai į pasėlių draudimą kol kas žiūri atsargiai“, – sakė A.Navickas.
Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) ketvirtadienį vyko konferencija, skirta pasėlių draudimui. Jos metu „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Straipsnio komentarai
