Ar žaidimai gali lavinti protą? Mąstymo ir strategijos žaidimų nauda
Kasdienybėje – ekranai, informacijos srautai, skubėjimas. O protas, kaip ir raumenys, be treniruotės ima "tinginiauti". Tačiau lavinti jį nebūtina tik knygomis ar kryžiažodžiais. Daug efektyviau veikia tai, kas įtraukia, sukelia azartą ir verčia nuolat galvoti. Taip, kalbame apie žaidimus. Net ir tokie puslapiai kaip lietuviskikazino.net rodo, kad intelektualūs žaidimai gali būti ne tik pramoga, bet ir puiki proto mankšta. Tik svarbu atsirinkti.
Kodėl mąstymo žaidimai veikia?
Mąstymo žaidimai, galvosūkiai ar strateginiai sprendimai ekrane – tai tikra treniruotė smegenims. Kai sprendi galvosūkį, tavo smegenys privalo analizuoti, atsiminti, planuoti, numatyti kelis žingsnius į priekį. Būtent tai lavina logiką, dėmesį, atmintį, net greitą reakciją.
Be to, kai kurie žaidimai reikalauja ne tik sprendimų, bet ir prisitaikymo. T. y. reikia mokytis iš savo klaidų, keisti taktiką, kai keičiamos žaidimo taisyklės ar aplinka. Tai labai artima realiam gyvenimui, kur priimti sprendimą dažnai tenka ne idealiomis sąlygomis.
Svarbu ir tai, kad žaidimų metu aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Pavyzdžiui, loginiai galvosūkiai – aktyvina priekinę smegenų žievę, o atminties žaidimai – hipokampą. Tai gerina bendrą kognityvinį lankstumą.
Strateginiai žaidimai – ne tik vaikams
Dalis vis dar mano, kad strateginiai ar loginiai žaidimai skirti tik paaugliams ar "geimeriams". Nieko panašaus. Tokie žaidimai kaip „Civilization", „Total War" ar net stalo žaidimai kaip „Catan" reikalauja analitinio mąstymo, gebėjimo prognozuoti bei planuoti išteklius.
Netgi klasikiniai šachmatai ar žaidimas "Go" išlieka nepralenkiami kaip proto lavinimo instrumentai. Juose kiekvienas žingsnis turi kainą, o klaida – pasekmių.
Strateginiai žaidimai moko:
-
planavimo – reikia numatyti kelis žingsnius į priekį;
-
išteklių valdymo – ka kau012p paskirstyti laiką, pinigus ar veiksmus efektyviai;
-
krizinių situacijų sprendimo – kai planas griūva, reikia greitai adaptuotis;
-
komandinio darbo – ypač daugiažaidėse strategijose.
Tai lavina ne tik protą, bet ir gyvenimo "soft skills" – nuo komunikacijos iki sprendimų priėmimo spaudimo sąlygomis.
žaidimai ir emocinė sveikata
Be kognityvinio poveikio, žaidimai gali veikti ir emocinę sritį. Ne vienas tyrimas rodo, kad žaidimai gali padėti sumažinti stresą, padidinti motyvaciją ir net pagerinti nuotaiką. Svarbiausia – teisinga dozė ir tinkamas žaidimo pasirinkimas.
Kai kurie žaidimai netgi skirti emocinei savireguliacijai lavinti. Pavyzdžiui, žaidimai, kuriuose reikia valdyti emocijas, susikaupti ar spręsti etines dilemas.
Emocinės naudos apima:
-
streso lygio mažinimą – per įtraukiančią veiklą mintys nukreipiamos nuo kasdienio spaudimo;
-
pozityvios rutinos kūrimą – trumpi žaidimų seansai tampa maloniu dienos momentu;
-
pasiekimo jausmą – net smulkūs laimėjimai kelia nuotaiką.
Tačiu, per ilgai žaidžiant be pertraukų galima pasiekti atvirkštinį efektą. Tad kaip visur – reikalingas balansas.
Kokie žaidimai labiausiai lavina protą?
Ne visi žaidimai vienodai naudingi. Kai kurie tiesiog skirti pramogai, bet yra tokie, kurie iš tikro treniruoja galvą.
Kad būtų lengviau atsirinkti, štai 5 tipų žaidimai, kurie turi moksliškai įrodytą poveikį kognityviniams gebėjimams:
-
Galvosūkiai ir loginiai žaidimai – Sudoku, Kryžiažodžiai, Rubiko kubas, "Brain Out".
-
Strateginiai stalo žaidimai – Šachmatai, Go, Catan, Ticket to Ride.
-
Simuliacijos ir miesto planavimo žaidimai – SimCity, Cities: Skylines.
-
Daugiažaidės strategijos – League of Legends, Starcraft, Age of Empires.
-
Atmintį lavinantys žaidimai – Lumosity, Elevate, Peak.
Visi jie skirtingai aktyvuoja smegenų sritis, tačiu visi reikalauja mąstymo ir sprendimų priėmimo. Pasirinkimas priklauso nuo to, kokią sritį norite lavinti.
Kaip integruoti žaidimus į kasdienybę?
Svarbiausia – rasti balansą tarp pramogos ir lavinimo. Žeaisti galima ir po darbo, ir savaitgalį, svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir žaidimą.
Patariama:
-
skirti 20-30 min. per dieną – tai neapkrauna, bet suteikia naudą;
-
maišyti žaidimų tipus – kad lavintųsi skirtingos funkcijos;
-
žaisti su draugais – didėja socialinis aspektas ir motyvacija;
-
stebėti savijautą – jei žaidimas kelia stresą ar nuovargį, geriau keisti.
Žeaisti nereikia valandų valandas. Svarbu nuoseklumas ir įtraukimas. Kaip sporte – ne kiekis, o reguliarumas duoda rezultatą.
Žeaidimai gali būti puiki proto mankšta, jeigu jie pasirenkami atsakingai. Jie moko, lavina, džiugina. Tad užtenka mitų apie "tuščią pramogą". Žeaisti galima ir protingai. Ir naudinga. Ir smagu.