Tūkstančius atliktų kadastrinių matavimų bendrovės prisimena tik po VMI patikrinimų

Patikrinimų metu, įvertinus tris Klaipėdos apskrityje kadastrinių matavimų ir panašias paslaugas teikiančias bendroves, nustatyta, kad už suteiktas paslaugas dalies klientų sumokėtos pinigų sumos liko neapskaitytos. Preliminariai paskaičiuota, kad bendrovės nedeklaravo mažiausiai 510 tūkst. litų pajamų.

„Vykdant projektą VMI patikrino bendrovę, kuri per pastaruosius trejus metus galimai neapskaitė pajamų už daugiau kaip 1100 topografinių ir geodezinių matavimų. Net imant mažiausią apklaustų asmenų nurodytą kadastrinių matavimų kainą 250 Lt (72 €), neapskaityta pajamų suma gali siekti ketvirtį milijono litų, šiuo metu medžiaga perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, VMI specialistai tęsią patikrinimą “, - sako VMI Kontrolės departamento operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas, projekto vadovas, Rolandas Puncevičius pažymėdamas, kad šio sektoriaus įmonėms ypač būdinga neapskaityti pajamų neišrašant apskaitos dokumentų arba išrašant juos sumažinus kainą, taip išvengiant mokėti mokesčius.

VMI nustatė, kad kita bendrovė už atliktus kadastrinius matavimus klientams sąskaitas išrašė tik po metų, neva kai šie atsiskaitė, kitiems gyventojams sąskaitų neišrašė visai. Tai besikartojanti situacija, kai mokėtojai sąmoningai vengia išrašyti apskaitos dokumentus ir dirba principu „o jeigu nepagaus“. Po patikrinimo bendrovė deklaravo per 20 proc. daugiau apmokestinamųjų pajamų, „prisiminė“ išmokėjusi dividendus iš pelno - atitinkamai išaugo beveik 28 tūkst. litų (per 8 tūkst. €) mokėtina pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių suma. „Pagerėjo“ ne tik įmonės, bet ir joje dirbančių geodezininkų, matininkų situacija – jų oficialus mėnesio atlyginimas šoktelėjo nuo 300 iki 580 €.

„Pagal oficialius duomenis matyti, kad įmonės, teikiančios geodezijos, kadastrinių matavimų, teritorijų planavimo, projektavimo veiklą, darbuotojams moka minimalų ar vos didesnį darbo užmokestį. Sunku patikėti, kad tokias paslaugas teikiantys kvalifikuoti darbuotojai įmonei generuoja nedideles pajamas ir pelno neuždirba. Jau atlikti tikrinimai parodė pagrindinius pajamų apskaitymo vengimo būdus, kai gautos pajamos už atliktus matavimus neapskaitomos įmonės apskaitos dokumentuose arba išrašomas dokumentas ženkliai mažesnei sumai, nei buvo apmokėta. Projekto „Atsakinga statyba“ darbo grupė yra parengusi metodiką, kuri leis faktiškai apskaičiuoti atliktų darbų įkainius taip užkertant kelią pajamų neapskaitymui“, – teigia Rolandas Puncevičius.

  VMI projektą „Atsakinga statyba“ pradėjo vykdyti pernai. Jo pradžioje didelis dėmesys buvo skirtas statybos sektoriaus įmonių stebėsenai, analizei bei rizikingų mokėtojų atrankai. Šiais metais projektas tęsiamas, pradėti kontrolės veiksmai jau davė apčiuopiamų rezultatų: papildomai nustatyta 2,4 mln. € (8,2 mln. Lt) pardavimo pajamų, mokestinis nuostolis sumažintas 408 tūkst. € (1,4 mln. Lt), o biudžetą papildys 864 tūkst. € (beveik 3 mln. Lt) mokesčių.

VMI primena, kad apie įvairius statybų sektoriuje pastebėtus mokestinius pažeidimus (neapskaitomas pajamas, mokamus „vokelius“ ir pan.) pranešti galima VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities Mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.

Komentaro autorius Egidijus Stašelis, UAB „Geometra“ generalinis direktorius:

Statybų rinkoje, ypač veikloje, susijusioje su geodezija, kadastriniais matavimais, teritorijų planavimu, projektavimu, vyrauja jau gana įsisenėjusi neskaidrumo problema, kuomet dalis juridinių asmenų dirba „šešėlyje“, taip vengdami mokesčių. Esant tokioms aplinkybėms nukenčia ne tik įmonės, tačiau ir darbuotojai. Visų pirma, skaidrioms įmonėms kur kas sunkiau konkuruoti „šešėlyje“, mat klientai ir kitos susijusios šalys negali įvertinti realios situacijos, tampa sunku pasiūlyti konkurencingą paslaugų kainą dėl kitur slepiamų mokesčių. Tačiau nukenčia ir „šešėlyje“ dirbančios įmonės, taip pasistatydamos sau barjerą pelnyti kliento ir darbuotojo pasitikėjimą bei tapti patikima ir ilgalaike rinkos žaidėja. Antra, neskaidriose įmonėse darbuotojams nesuteikiamos visos socialinės garantijos, nelieka užtikrintumo dėl ateities bei darbo vietos, darbuotojai negali pasinaudoti darbo kodekso teikiamomis garantijomis. Dar svarbiau – slepiami mokesčiai ir atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“ pildo neskaidrių įmonių vadovų, neturinčių pilietinės ir socialinės atsakomybės, kišenes, taip nuskriaudžiant savo darbuotojus ir visus valstybės piliečius. Nederėtų pamiršti ir to, kad „šešėlį“ garbinančios įmonės taip pat iššaukia pasekmę, kuomet rinkoje kompanijos negali vienytis į bendrus organus ir atstovauti visos rinkos interesus, dirbti kartu vieningai. Visgi džiugu tai, kad skaidrumą palaikančių įmonių vis daugėja ir jos jungiasi į tokias iniciatyvas kaip „Baltoji banga“. Tokiu būdu skaidrios įmonės užtikrina savo atsakomybę prieš klientus ir darbuotojus bei požiūrį į verslą, jo principus ir geriausias praktikas. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat nenumoja ranka į pažeidimus, o prisijungia prie besiplečiančios iniciatyvos atsikratyti „šešėlio“, tad tikimės, kad šis inspekcijos projektas bus vystomas ir ateityje.