Migracijos komisija – dar vienas brangus, bet bevertis Seimo žaisliukas?

Seimas antradienį įsteigė nuolatinę Migracijos komisiją. Kam ir ką ji veiks – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su seimo nariais Irena Šiauliene, Audroniumi Ažubaliu ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstove Lietuvoje Vida Bandis.

© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

– Ponia Šiauliene, jūs esate viena iš komisijos teikėjų. Aiškinamajame rašte rašoma, kad emigracijos srautai iš Lietuvos didėja ir dėl to reikia tos komisijos. Bet tai nėra visai tiesa. Statistikos duomenys rodo, kad emigracija mažėja, sugrįžtančiųjų daugėja. Tiesa, santykis vis dar yra neigiamas, tačiau situacija vis dėl to yra tokia. Ar neklaidingomis prielaidomis kuriama ta komisija?

– Visiškai ne. Pats projektas įregistruotas prieš metus. Ilgokai vyko šio sprendimo procedūriniai klausimai. Tai ką jūs pasakėte – vis dėlto rodikliai yra neigiami, t.y. grįžta mažiau negu emigruoja. Taip, mastai yra sumažėję. Bet praėjusiais metais... Na, Lietuva yra netekusi Jonavos miesto dydžio gyventojų. Kita vertus, ši aktualija yra svarbi ne tik Lietuvai, ji svarbi ir Europai. Europos Komisijoje viena iš programų yra būtent apie emigraciją ir migracijos srautus.

Manome, kad šią problemą reikia spręsti ir apie ją kalbėti. Juo labiau, kad mums jau pradeda trūkti kvalifikuotos darbo jėgos, todėl greitai reikės kalbėti ne tik apie emigraciją, bet ir apie imigraciją. Komisija imsis ir imigracijos klausimų. Reikalinga ilgalaikė valstybės politika šiuo klausimu. Migracijos komisija šios politikos formavimu ir užsiims.

– Pone Ažubali, jūs prieštaraujate. Nesutinkate, kad emigracija yra didelė problema, ar kad reikės kalbėti apie imigraciją? Dėl kokių priežasčių?

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Jeigu komisijos galėtų sustabdyti emigraciją ar apsaugoti mus nuo nepageidaujamų imigrantų, kurie ateina su nedorais tikslais – tai aš būčiau visom rankom už. Tiesiog yra sukurtas dar vienas brangus žaisliukas Seime, kuris dubliuos kitų komitetų darbą ir jokių strategijų nekurs. Iš savo patirties Seime žinau, kad kuria ir pristato projektus Vyriausybės. Jeigu ši Vyriausybė yra neįgali tai daryti – taip ir pasakykim.

O ką padarys komisija, aš nežinau. Žmonės bus tie patys. Juk Seime – 141 narys, jų daugiau neatsiras. Tie patys žmonės dirbs toje komisijoje iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, iš Socialinių reikalų komiteto, iš Užsienio reikalų komiteto, iš Europos reikalų komiteto. Tai tie patys žmonės, tik jie susirinkę kalbės tą patį, ką kalba savo komitetuose.

I. Šiaulienė: deja, tokios problemos išspręsti negalima, kai ji padalinta tarp kelių komitetų.

A. Ažubalis: jokia komisija negali sustabdyti emigracijos. Emigraciją sustabdo paprasti dalykai: pagarbus požiūris į savo pilietį, darbo vietos, saugi socialinė aplinka ir panašūs faktoriai.

– Pone Ažubali, ar jūs neteigiate, kad tarsi nieko daryti ir nereikia?

– Reikia. Seimo statute labai aiškiai užfiksuota, kurie komitetai rūpinasi šiais klausimais.

I. Šiaulienė: vien komitetai su tuo nesusitvarkys, tai yra specifinė aktualija. Mes matome, kaip Lietuva mažėja ir kito būdo, kur būtų sisteminis požiūris, aš nematau. Reikia, kad į tai būtų detaliau pažiūrėta: nustatyta strategija, tikslai, būdai. Taip pat turi būti vykdoma parlamentinė kontrolė, nes po to ir bus, kad devynios auklės – vaikas be galvos. Mes norime, kad vaikas būtų su galva.

– Ponia Bandis, kaip pasaulio lietuvių bendruomenė žiūri į tokią Migracijos komisiją? Naudinga ji gali būti, ar nelabai?

Vida Bandis

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

– Kad emigracija yra vienas svarbiausių ir opiausių Lietuvai klausimų – negalima ginčytis. Mums įdomu tik, ar ta komisija sugebės tai išspręsti. Galbūt reikėtų didesnio organo – komiteto ar net ministerijos, nežinau. Kai paskaitau tuos uždavinius, nežinau, kokia komisija gali tai išspręsti. Žinoma, tai yra grynai Lietuvos klausimas. Mes dabar žiūrėsime kaip ta komisija dirbs su mūsų, pasaulio lietuvių, ir Seimo komisija.

A. Ažubalis: terminas „sisteminis požiūris“ yra geras, bet... jeigu dailidė Londone uždirba 8 ar 10 kartų daugiau, jokia komisija neprivers jo grįžti. Manau, koncentruotis būtent ir reikia į darbo vietų kūrimą, į efektyvesnį ES struktūrinių fondų panaudojimą, į smulkų ir vidutinį verslą. Žinoma, reikia ugdyti ir pagarbų požiūrį į darbuotoją. Dažnai išvyksta žmonės dėl to, kad viršininkai ar „naujieji verslininkai“ turi tokių... Kaip man sakė vienas žmogus, nesvarbu, kiek moka, svarbu, ar laiko žmogumi ir vertina kompanijoje.

– Ponia Bandis, kaip jūs manote, kokios yra esminės emigracijos priežastys?

– Sutinku visiškai su ponu Ažubaliu, kad vienas iš svarbiausių emigracijos punktų yra orumas žmogui. Ar tai būtų darbovietėje, ar tai būtų teisme, ar tai būtų policijoje. Lietuvoje yra per daug biurokratijos. Reikia į viską žiūrėti truputį paprasčiau, tvarkingiau, oriau. Žinoma, darbo užmokestis yra svarbu, bet manau, kad žmogus bus linkęs uždirbti ir mažiau, jeigu tik jis jausis gerbiamas ir vertinamas.

Ponia Šiauliene, kas galėtų būti komisijos vadovu? Kol kas kalbama apie Valdą Vasiliauską.
Greičiausiai ir bus Valdas Vasiliauskas. Bet aš tikiuosi, kad šiuo klausimu visi dirbs labai vieningai: ir opozicija, ir valdantieji. Ir tikrai visi padarysime viską, kad žmonės iš Lietuvos neišvažiuotų.

– Pone Ažubali, norėtumėte dirbti šitoje komisijoje?

– Aš net nežinau, ką pasakyti. Aš jau ne pirmus metus kuruoju užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kuris nustato esminius imigracijos į Lietuvą principus ir padeda darbdaviams ieškoti reikiamos darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Manau, kad komitetas šį darbą dirba gerai. Žinoma, jei būtų toks siūlymas – eičiau į tą komisiją. Bet aš joje tą patį kalbėčiau ir tą patį daryčiau, ką darau komitete. Kažkas yra paskaičiavęs, kad Seime daugiau nei 50 proc. visų seimo narių užima kažkokias vadovaujančias pareigas: tai komiteto pirmininkai, tai pirmininkų pavaduotojai, pakomitečiai. Tai yra pinigai, turi būti kažkoks racionalumo principas.