Kur Lietuvoje daugiausia dosniausių darbdavių?

„Nors viešojoje erdvėje dažniau pranešama, kiek įregistruota naujų verslų, tačiau būtent verslų, turinčių darbuotojų, statistika yra kur kas svarbesnė ir tikslesnė“, – sakė „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė.

Jos teigimu, nemažai kažkada įregistruotų įmonių taip ir nepasamdė nė vieno darbuotojo arba neteko jų nepavykus verslui, o vis dar figūruoja Juridinių asmenų registre kaip veikiančios.

„Mūsų apskaičiuotas tokių darbdavių skaičius parodo, kiek Lietuvoje įregistruotų įmonių šiandien suteikia darbą bent vienam darbuotokui ir turi mokėti mokesčius. Šis skaičius tolydžio auga. Normalu, kad nemažai įmonių pasitraukia iš darbo rinkos, tačiau naujų darbdavių kasmet atsiranda kur kas daugiau nei išėjusių“, – sakė A.Rauktytė.

Dar 2012 m. pradžioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) skaičiavo 85 822 įmones, aprūpinusias darbu vieną ir daugiau darbuotojų. Po metų jų skaičius išaugo iki 92 122. 2014-aisiais jų pagausėjo iki 95 469, o dar po metų – iki 99 019. Peržengti šimto tūkstančių ribą šiemet pakako beveik keturių mėnesių.

Daugiausia tokių darbdavių veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos (24 911 įmonių), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (9927), kitos aptarnavimo veiklos (7942) sektoriuose.

Mažiausiai darbdavių užsiima kasyba ir karjerų eksploatavimu (126), vandens tiekimu bei nuotekų valymu, atliekų tvarkymu (426).

Daugiausia darbo vietų yra sukūrusios stambiosios įmonės, turinčios per 250 darbuotojų.

Jose darbuojasi per 381 tūkst. darbuotojų.

Tik pusantro tūkstančio darbo vietų nuo jų atsilieka vidutinės kompanijos (50-249 darbuotojai).

Maždaug 50 tūkst. žmonių iki antrosios vietos trūksta mažiesiems darbdaviams, kurie samdo 10–49 darbuotojus.

O skaitlingiausia smulkiųjų (1–9 darbuotojai) grupė yra įdarbinusi netoli 240 tūkst. darbuotojų.

Daugiausia įmonių iš šimtatūkstantuko įsikūrusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje įmonių darbdavių yra vos ne trigubai daugiau nei Kaune, šešis kartus daugiau nei Klaipėdoje ir daugiau kaip dešimt kartų daugiau nei Šiauliuose.

Tačiau vertinant tokių darbdavių tankį, – kiek įmonių darbdavių tenka šimtui darbingų vieno ar kito Lietuvos rajono gyventojų, paaiškėja, kad verslumu sostinę vejasi populiariausi kurortiniai miestai ir rajonai.

Štai Vilniuje šimtui darbingų gyventojų tenka 11,2 darbdavio. Beveik tokiu pat rodikliu gali pasigirti Neringos savivaldybė (11,1).

O prie trečiąją vietą užimančio Kauno (7,3) šliejasi Palangos (7,2) bei Klaipėdos (6,6) miestai. Šeštojoje–aštuntojoje vietose matome Panevėžį, Šiaulius bei Alytų.

Lyderių dešimtuką užbaigia Klaipėdos rajonas ir Druskininkų savivaldybė.