Nauja sistema gąsdina mokytojus ir tėvus: vaikai traumuojami

Anot jų, tai tarp mokinių tik sukelia įtampą, tačiau apčiuopiamos naudos jų mokymosi rezultatams neduoda. Vis dėlto nors trečius metus iš eilės organizuojamas patikrinimas kasmet sulaukia kritikos, Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė patikino jo nauda neabejojanti.

Pradinių klasių mokytoja: vaikams – trauma

Panevėžyje pradinių klasių mokytoja dirbanti, šiemet ketvirtokų klasę auklėjanti Asta DELFI pasakojo nematanti standartizuotų testų naudos.

„Pats tas faktas, kad testuojami pradinių klasių mokiniai, mano nuomone, yra blogas. Visus ketverius metus mes stengiamės atsižvelgti į visas vaiko individualias savybes, jo poreikius, gebėjimus, saugome jį, negalime vertinti, o štai čia liepiama rašyti tokį rimtą testą – trauma vaikui“, – įsitikinusi ji.

Asta patikino, kad dėl standartizuotų testų naudos abejoja ir mokytojų, ir tėvų bendruomenės. Anot jos, bene visi jos klasėje besimokančių moksleivių tėvai (ypač jautresnių vaikų) yra prieš standartizuotus testus, tačiau jų paprasčiausia niekas neklauso – testus užsakė Panevėžio miesto švietimo skyrius, pasipriešinti jų laikymui mokyklos negali.

„Testams mes ruošiamės. Ir vaikai, ir tėvai yra apie tai informuoti, tačiau kone visi jų labai bijo. Pati auginu jautrų vaiką, matau, kad jis jaudinasi net jei reikės rašyti paprastą testą ar kontrolinį darbą – vakare jam skauda galvą, darosi bloga. Žinoma, kad tėvai nenori, kad vaikai jaustų dar daugiau įtampos, tačiau niekas mūsų neklausia“, – pastebėjo ji.

Patikrinimai vyks kone kasdien

Pasak mokytojos, sunku suprasti, kas bus daroma su testuose gautais rezultatais.

„Lyginamos mokyklos, mokytojai? Aš asmeniškai manau, kad viskas susiję su pinigais – išleido įvairių knygelių su instrukcijomis, kaip pasiruošti testui... Kalbant apie realią naudą, nemanau, kad kažkam labai smarkiai rūpi tie ketvirtokai“, – sakė moteris.

Anot jos, patikrinti mokinių žinias jiems atlikus standartizuotus testus nėra taip paprasta. Mokytoja pastebėjo, kad testai nėra parengti profesionaliai – užduotims atlikti skiriama nepakankamai laiko, palikta per mažai poilsio dienų tarp patikrinimų.

DELFI primena, kad ketvirtos klasės mokiniai standartizuotus testus laikys balandžio pabaigoje. Skaitymo užduotis bus balandžio 28, rašymo – balandžio 29, pasaulio pažinimo – 30, matematikos – gegužės 5 dienomis. Aštuntos klasės mokinių pirmasis testas – skaitymo laukia gegužės 6, rašymo – gegužės 7, matematikos – gegužės 12, socialinių mokslų – gegužės 14, gamtos mokslų – gegužės 15 dienomis.

Mato daug klaidų

„Įtampa didžiulė. Dar tvarkaraštis sudarytas taip, kad tris dienas iš eilės bus po testą. Stresas tikrai didelis, vaikai labai bijo, nes ir užduočių yra daug, todėl lėtesni vaikai tiesiog nespėja jų atlikti.
Pavyzdžiui, daugiau nei 30, iki 40, matematikos užduočių reikia atlikti per vieną 45 minučių pamoką. Lėtesniam vaikui tai suspėti yra sunku.

Lietuvių kalbos žinios tikrinamos skaitymo ir rašymo užduotimis. Ketvirtokas per vieną pamoką turi spėti perskaityti du tekstus, juos išanalizuoti, palyginti, atsakyti į klausimus. Iš karto kitą dieną jis turi per pamoką parašyti rašinį. Per 45 minutes jis turi apgalvoti duotą temą, parašyti rašinėlį ir išsitaisyti klaidas. Paprastai tam skiriame 3 pamokas. Vieną – aiškinamės temą, aptariame ją, susidarome planą, kitą pamoką rašome, vėliau tuomet tobuliname savo kūrinius, taisome klaidas. Per vieną pamoką suspėti viską padaryti dešimtmečiui yra sunku.

Pasaulio pažinimo testo klausimo pavyzdžių aš iš viso neradau. Tai – nauja šiemet, tačiau kažkokius pavyzdžius, manau, reikėtų parengti. Dabar nėra aišku, kiek klausimus bus, kokie jie. Pradinių klasių pasaulio pažinimo programa yra tokia plati, kad visko žinoti ir atsiminti vaikas tiesiog negali. Susipažįstama su pasauliu, istorija, geografija, augalais, gyvūnais, žmogaus organizmu, sveikata. Temų tiek daug, kad net nežinia, ką prieš testą pakartoti, kad jam būtų gerai pasiruošta“, – pasakojo mokytoja.

Ji taip pat pastebėjo, kad testuose visai neatsižvelgiama į specialių poreikių turinčių mokinių interesus. Ugdymo programos jiems yra palengvintos, o standartizuotas testas duodamas tas pats.

Testas yra, o kokie rezultatai?

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas patikino, kad visa ši situacija jam primena ligoninę – tyrimai atliekami, o ligonis nereanimuojamas. Kitaip tariant, skiriama daug pinigų ir laiko, tačiau prasmingų rezultatų nėra.

Audrius Murauskas © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Matome, kad standartizuotų testų įrankiu nepakankamai profesionaliai naudojamasi, o netinkamai naudojamas jis sukelia daug įtampos. Pastebime ir tai, kad nėra pakankamai pasiruošta mokinių testavimui, mokyklos lyginamos, vertinamos nevienodomis sąlygomis. Pavyzdžiui, girdėjome atvejų, kai vienose mokyklose testai rašomi spontaniškai, mokinių neperspėjus, kitose – tam ruošiamasi kelis mėnesius. Maža to, rezultatai po testų yra, tačiau jokios išvados nedaromos, todėl tai yra valstybės pinigų švaistymas. Nėra suteikiama pakankamai pagalbos toms įstaigoms, kurioms, pagal testo rezultatus, reikėtų tą pagalbą suteikti.

Galima įvertinti ir pirmokus, ir ketvirtokus, ir aštuntokus. Pats žinių patikrinimas, jei lygintume kiek konkretus vaikas pasiekė per tam tikrą laikotarpį, nėra blogai, bet nerandu atsakymo į klausimus, ką teigiamo duoda dabartinis testavimas, ar juo yra tinkamai pasinaudojama gerinant ugdymo kokybę? Šiuo atveju matau vienintelį rezultatą. Šis testavimas kol kas dažniausia naudojamas tik palyginti mokyklas ar Lietuvos regionus. Rezultatai tampa viešomis paslaptimis, visi žino, kas kokioje pozicijoje yra, kaip išlaikė testą, kur sąraše yra kiekviena savivaldybė, bet neskiriama pakankamai ir reikiamo dėmesio padėti konkrečiam vaikui“, – pastebėjo jis.

Vyrauja nesveikos konkurencijos atmosfera

Anot A. Murausko, būtent dėl to ir kyla didžiausios testų ir patikrinimų baimės. Iš mokyklų administracijų jos persiduoda mokytojams, o iš mokytojų – mokiniams.

„Girdime, kad mokyklų administracijos į standartizuotus testus žiūri labai liguistai, nes, pavyzdžiui, vėliau regiono švietimo skyriaus vadovams tenka eiti pasiaiškinti dėl pasiektų rezultatų. Aiškiai matyti, kad šis vajus buldozeriu stumiamas per greitai ir tai sukelia tik bereikalingą įtampą, o realių rezultatų taip ir neduoda“, – įsitikinęs jis.

A. Murauskas pastebi, kad mokyklose sudaryta nesveikos konkurencijos atmosfera – mokinių trūksta, todėl mokykloms iškeltas tikslas bent testuose pasirodyti geriau, pademonstruoti geresnį lygį nei jis iš tikrųjų yra.

Bandome atgaivinti lavoną, keisti reikia iš esmės

„Tuomet kyla įtampa ir kartais net pradedama padirbinėti rezultatus“, – pastebėjo jis.

Pasak A. Murausko, švietimo sistema šiandien yra iš esmės pasenusi, todėl reanimuoti jos nėra tikslo.

„Dabar mes bandome atgaivinti lavoną – blogai dirbančių mokytojų ar ugdymo įstaigos vadovų atleisti beveik neįmanoma, ŠMM kėsinasi atimti galimybė bendruomenei išsirinkti tinkamiausią vadovą... Tai apie ką mes kalbame? Turime per daug sopulių. Kol švietimo sistema tarnaus tik sistemai, o ne vaikui, bet kokios padrikos reformos bus tik eilinis pleistras ant jau gangrenuojančios galūnės“, – įsitikinęs jis.

Moksleivių žinios – žemiau kritinės ribos

Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė DELFI sakė, kad svarbiausias standartizuotų testų tikslas yra nustatyti, kuriems mokiniams reikia mokymosi pagalbos.

„Pirmiausia šie testai skirti mokykloms ir tėvams, kad būtų galima laiku pastebėti, jog mokiniams kyla mokymosi sunkumų, kokios yra jų mokymosi spragos. Tik tuomet galima laiku jas pašalinti. Dauguma šalies mokyklų yra pajėgios padėti mokiniams, tik kartais joms sunku savarankiškai įvertinti, kiek jų mokinių pasiekimai atitinka švietimo ekspertų suformuluotus vertinimo kriterijus.

Saulė Vingelienė © DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Nacionaliniai tyrimai rodo, kad daugiau negu 15 proc. šalies ketvirtokų ir daugiau negu 23 proc. aštuntokų reikalinga skubi mokymosi pagalba, nes jų pasiekimai yra žemiau kritinės ribos. Didžioji dauguma šių mokinių nėra specialiųjų poreikių mokiniai, todėl sunku kaip nors pateisinti tokį didelį jų skaičių.

Kaip rodo standartizuoto testavimo mokyklose patirtis, dar maždaug trečdaliui mokinių būtų labai naudinga skubi nedidelė pagalba, ypač tokiose srityse kaip skaitomo teksto supratimas, raštingumas, skaičiavimas, mąstymo įgūdžių ugdymas. Tokia pagalba minėtiems mokiniams padėtų gerokai pagerinti savo mokymosi rezultatus. Beje, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Bendruosiuose ugdymo planuose yra numačiusi valandas, skirtas ugdymo poreikiams ir mokinių pasiekimams gerinti“, – sakė ji.

Mokytojų įvertinimais nepasitiki

S. Vingelienė patikino, kad per dešimtmetį Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad mokytojų rašomais įvertinimais kol kas negalima visiškai pasitikėti.

„Labai panašių mokymosi pasiekimų vaikai skirtingų mokytojų vertinami labai skirtingai. Kartais netgi tas pats mokytojas skirtingai vertina berniukus ir mergaites, ramesnius ir judresnius mokinius. Taigi tėvams nėra lengva gauti objektyvią informaciją apie savo atžalų mokymąsi ir apie mokyklos darbą. Ne veltui, rinkdamiesi mokyklą, į kurią leisti vaiką, jie dažnai klausinėja pažįstamų, naršo internete, ieško ekspertų, kurie galėtų duoti gerų patarimų. Tėvams labai trūksta informacijos apie mokyklų darbo kokybę.

Tėvai turi ir gali padėti savo vaikams arba bendradarbiaudami su mokykla, arba priimdami kitus sprendimus, jei mokykla dirba blogai ir nesiima reikiamų priemonių mokiniui padėti. Todėl tėvams reikia patikimos informacijos apie savo vaikų mokymosi rezultatus, apie visos mokyklos testų rezultatus, patyčių situaciją ir mokinių savijautą mokykloje“, – sakė ji.

Kas iš to?

NEC direktorė patikino, kad, būtent standartizuoti testai ir yra ta priemonė, galinti padėti tėvams gauti tokią informaciją.

„Reikėtų pabrėžti, kad NEC iš karto po testavimo pateikia mokykloms specialias individualias mokinių ataskaitas, skirtas tėvams. Jose visa informacija išdėstoma vaizdžiai, tėvams suprantamu būdu. Pagal mūsų sutartis su mokyklomis mokinių ataskaitos turi būti jau tais pačiais mokslo metais perduotos tėvams. Manome, kad vaiko perkėlimas į kitą mokyklą, jei lankoma mokykla nepateisina tėvų lūkesčių, būtų kraštutinė priemonė. Pirmiausia reikėtų bandyti ieškoti artimesnio bendradarbiavimo galimybių su esama mokykla“, – sakė ji.

Anot S. Vingelienės, jau yra mokyklų, kurios, pasinaudodamos standartizuotų testų teikiamu grįžtamuoju ryšiu, sugebėjo pagerinti savo mokinių mokymosi rezultatus.

„Svarbiausia švietimo vertybė, – kad visose šalies mokyklose kiekvienas vaikas galėtų gauti kokybišką išsilavinimą, kad geras išsilavinimas nebūtų tik pasiturinčių šeimų privilegija“, – sakė ji.

Spėja 9 iš 10-ies

NEC direktorė atmetė kaltinimus, kad moksleiviams skirti standartizuoti testai yra sunkūs.

„Standartizuoti testai išbandomi su įvairiais mokiniais. Jie parengiami taip, kad didžiajai daliai mokinių nepritrūktų laiko juos atlikti. Stebint, kaip mokinai atlieka testus, beveik visada devyni dešimtadaliai mokinių baigia darbą likus 5 ar 10 minučių iki testavimui skirto laiko pabaigos. Net ir silpnesni mokiniai sugeba atsirinkti tas testo užduotis, kurios jiems įveikiamos, ir keletą kartų peržvelgę testą, ar neliko lengvesnių užduočių, darbą baigia. Tad, jei didelė klasės dalis per nustatytą laiką testo atlikti nespėjo, tai jau yra blogas ženklas. Gali būti, kad mokiniai nėra išmokę gerai įvertinti savo jėgas, susiplanuoti darbą, paskirstyti užduotims atlikti skirtą laiką ir pasitikrinti klaidas. Visi šie gebėjimai gyvenime ne mažiau svarbūs negu dalykinės žinios. Tad mokytojai ir tėvai turėtų pasidaryti išvadas ir bandyti mokiniams padėti.

Rengiant testus, atsižvelgiama ir į mokytojų bei mokinių nuomonę. Tiesa, mokytojų nuomonės gana dažnai būna prieštaringos. Dalis mokytojų, dažniausiai iš didžiųjų miestų, teigia, kad užduotys pernelyg lengvos, o kitos – mažesnės mokytojų dalies – teigimu, užduotys sunkios ir vaikams trūksta laiko jas atlikti. Tokiais atvejais galutinį sprendimą priima ekspertai, remdamiesi testo išbandymo statistinių duomenų analize. Visuomet stengiamasi kurti testus, kurie yra kiek lengvesni negu vidutinio sunkumo. Svarbu suprasti, kad standartizuotas testas vertingas tik tada, kai padeda atskleisti mokinių mokymosi spragas. Jei visi mokiniai sugebės atlikti visas testo užduotis, tai testo diagnostinė nauda bus labai menka.

Galiausiai ir gyvenime, moksle, darbe kiekvienas iš mūsų nuolat susiduria su įvairiais išmėginimais, iššūkiais. Bloga asmens savybė – sutrikti susidūrus su išbandymais. Kadangi standartizuoti testai nekelia mokiniams tikros grėsmės, jie gali padėti pamažu išsiugdyti tam tikrą atsparumą stresams ir taip padėti pasirengti egzaminams vidurinėje, aukštojoje mokykloje, darbe ir kitur, kur jų išvengti tikrai nepavyks“, – patikino ji.

Laukia 2 naujovės

Anot S. Vingelienės, šiais metais numatomi du svarbesni pokyčiai standartizuotų testų srityje. Vienas iš jų – mokyklos papildomai gaus 4 klasių pasaulio pažinimo ir 8 klasės gamtos mokslų ir socialinių mokslų (vietoj istorijos) testus. Kitas pokytis – parengtos atnaujintos, informatyvesnės standartizuotų testų mokiniui, klasei, mokyklai ir savivaldybei ataskaitų formos.

„Standartizuoti testai Lietuvoje yra neprivalomi, tačiau, jeigu savivaldybė nusprendė dalyvauti testavime, visose tos savivaldybės mokyklose bus vykdomas testavimas. Tai reglamentuota Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsniu. Šiais metais standartizuotais testais pasinaudos 42 savivaldybės.

Jei savivaldybė neteikė paraiškos dalyvauti testavime, tą galėjo padaryti pati mokykla. Šiuo atveju sprendimą priimti galėjo mokytojai ar mokyklos vadovas. Mokyklos vadovo įgaliojimai reglamentuoti LR švietimo įstatymo 59 straipsniu. Paraiškas pasinaudoti standartizuotais testais pateikė 140 pavienių mokyklų. Jei mokykla neteikė paraiškos, pasinaudoti standartizuotais testais gali nuspręsti mokytojas ir, suderinęs su Nacionaliniu egzaminų centru, pasiimti juos iš KELTO sistemos. Pasibaigus testavimui, standartizuoti testai bus skelbiami NEC interneto svetainėje. Tuomet jais galės pasinaudoti tėvai ir mokiniai“, – perspėjo ji.