Teisininkams, vadybininkams ar žurnalistams Darbo birža duonos pelnytis nepadės

„Sunkiausiai darbą susiranda nekvalifikuotas jaunimas, neturintis specialybės ar profesijos. Tačiau ir turintys išsilavinimą ne visada sėkmingai įsidarbina, nes kai kurių specialistų rinkoje yra perteklius arba jiems įsidarbinti sunkiau dėl darbo įgūdžių trūkumo“, – 15min.ltteigė Darbo biržos atstovė Jūratė Baublienė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Bedarbis

Žurnalistų, vertėjų, interjero dizainerių, floristų paklausa Darbo biržoje itin menka.

Darbdaviai kur kad aktyviau dairosi elektros technikų, IT specialistų, medikų, pardavimų vadybininkų, sunkvežimių ir krovininio transporto vairuotojų.

Sunkiau darbą rasti ir patirties neturintiems specialistams. „Kai kurie darbdaviai linkę priimti į darbą asmenis be patirties ir patys išsiugdo iš jų specialistus pagal įmonės poreikius ir kultūrą, tačiau didesnė dalis darbdavių ieško potencialių darbuotojų, įgijusių tam tikrą patirtį, todėl manome, kad patirties stoka sudaro sunkumų įsitvirtinti darbo rinkoje“, – nurodė J.Baublienė.

Statistika rodo, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje gerėja, ir sąlygas pradeda diktuoti darbuotojai. 2015 m. balandžio 1 d. duomenimis, jaunimo registruotas nedarbas siekė vos 4 proc.

Iš viso turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių Darbo rinkoje registruota 6,6 proc. Tik vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių – 25,2 proc. Daugiausia darbo biržoje registruota profesines mokyklas baigusių bedarbių – 32,6 proc.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Renginio akimirka

Jaunimui (ES iki 25 m., Lietuvoje iki 29 m.) yra skirta Jaunimo garantijų iniciatyva, kurios tikslas – suaktyvinti jaunimą per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Ja siekiama, kad per 4 mėn. nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiškas darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką.

Iniciatyva įgyvendinama nuo 2014 m. Taip siekiama mažinti jaunimo nedarbą ir pagerinti jaunuolių, kurie nei dirba, nei mokosi, padėtį, padedant susirasti darbą baigus mokslus.