Apsisprendė dėl nemokamų skiepų

„Yra numatyta, kad nuo 2016-ųjų metų mes pradėsime skiepijimus nuo žmogaus papilomos viruso. Preliminariai svarstoma, kad pati pati pradžia galėtų vykti nuo 2016 metų liepos 1 dienos, nes yra ilgos procedūros. Kita vakcina yra paauglių skiepijimui papildomai nuo kokliušo, juos svarstome pradėti galbūt net šiais metais“, - žurnalistams penktadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologijos priežiūros skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė.

Patvirtintame vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje šiuo metu įtraukta 11 skiepų - nors jie rekomenduojami ekspertų, skiepai vyksta tik vaikų tėvams sutikus.

Užkrečiamų ligų ir aids centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas šiuos planus įvertino teigiamai - pasak jo, tiek sergamumas kokliušu, tiek papilomos viruso paplitimas Lietuvoje didėja, o apie 70 proc. pastaruoju virusu užsikrėtusiųjų suserga gimdos kaklelio vėžiu.

„Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio per metus miršta maždaug po 200 moterų - tai yra vienas didžiausių sergamumų Europos Sąjungoje. Vaizdžiai šnekant, kiekvieną darbo dieną miršta po moterį nuo šios ligos. Tai bent jau nuo tų viruso štamo tikrai neturėtų susirgti gimdos kaklelio vėžiu“, - sakė S.Čaplinskas.

Anot jo, ekspertai rekomenduoja nuo žmogaus papilomos viruso skiepyti tik nuo devynerių metų, iki lytinių santykių pradžios, priešingu atveju vakcina nebus efektyvi. L.Ašoklienė patvirtino, kad Lietuvoje pateiktos rekomendacijos mergaičių skiepijimui nuo 11 metų.

„Paprastai kalbame apie 15 tūkst. mergaičių visoje Lietuvoje, tai būtų po to jau tęstinis dalykas, kiekvienais metais tokio amžiaus mergaitės jau būtų skiepijamos“, - tvirtino SAM atstovė.

Šiuo metu skiepytis nuo viruso galima savo lėšomis, tačiau tai yra pernelyg brangu, todėl mažai kas skiepus renkasi.

„Jei neklystu, apie šimtą eurų buvo viena dozė, o tam, kad susiformuotų visavertis imunitetas, reikia trijų dozių, suma yra nemaža. Tikėsimės, kad politinis sprendimas bus priimtas“, - kalbėjo S.Čaplinskas.

ULAC direktorius taip pat išreiškė viltį, kad vėlesniais metais valstybė finansuotų ir skiepus nuo erkinio encefalito. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja privalomai skiepytis, jei per metus diagnozuojami penki encefalito atvejai šimtui tūkstančių gyventojų, tuo metu Lietuvoje diagnozuojama 12-20 atvejų per metus.

„(Ekspertai) yra pateikę tokį siūlymą, tačiau šiandien sprendimai yra priimti dėl jau minėtų vakcinų. Erkinio encefalito vakcina galėtų būti svarstoma tik tolesniam periodui (...), galbūt galėtų būti pradėta svarstyti apie 2017-2018 metus ar vėlesniu laikotarpiu“, - tvirtino L.Ašoklienė.

Anot jos, lygiai taip pat artimiausiu metu nesvarstoma finansuoti skiepijimo nuo meningokokinės infekcijos.

Šiuo metu Lietuvoje valstybės lėšomis yra skiepijama nuo 11 ligų: hepatito B, tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo (kūdikius), poliamelito, Haemophilus influenzae B infekcijos, pneumokokinės infekcijos, tymų, kiaulytės, raudonukės. Iš viso pasaulyje yra sukurti skiepai nuo 28 užkrečiamų ligų.

Nors skiepai nėra privalomi, nuo 2016-ųjų įsigalios buvusio ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymas, kuriuo į darželius būtų nepriimami pagal profilaktinio skiepijimo kalendorių nepaskiepyti vaikai. L.Ašoklienės teigimu, šiuo metu svarstoma ir „didesnės tėvų atsakomybės už skiepijimus“ galimybė.