Anglijoje emigrantus gydo paracetamoliu

Daug mūsų šalies gyventojų šiuo metu yra emigravę. Ne išimtis ir šilutiškiai. Mūsų tautiečiai išvyksta į užsienio šalis ieškoti geresnio gyvenimo, didesnio uždarbio. Suprantama, ten jiems tenka susidurti su tos šalies gydymo sistema. Viena šilutiškė „Šilokarčemos“ korespondentei pasakojo, kad jos dukra, šiuo metu esanti Anglijoje, susidūrė su medikų aplaidumu: „Pirmiausia tai atsitiko mano anūkei. Jai ant kirkšnies tai iškildavo, tai pranykdavo guzelis. Po to pilvo apačioje atsirado didžiulis guzas. Nuvežėme ją į ligoninę Klaipėdoje, jai tą guzą išoperavo. Dabar mano dukrai, kuri yra išvykusi į Angliją, pilvo apačioje atsirado guzas. Kai ji nuėjo pas gydytoją, pastaroji nieko neapžiūrėjusi pareiškė, kad lai ji išgeria paracetamolio ir viskas praeis. Nebegalėdama iškęsti didžiulių skausmų dukra priverstinai ima išeigines ir šiomis dienomis grįžta į Šilutę tyrimams ir galbūt operacijai“. Išklausę šios istorijos smalsumo vedami pabendravome su Anglijoje esančiais emigrantais apie ten veikiančią medicinos sistemą. Kai kurios istorijos šokiravo...

Didžiojoje Britanijoje paracetamolis – vaistas nuo visų ligų?

Ar tiesa, kad paracetamolis Didžiojoje Britanijoje yra vaistas nuo visų ligų? To paklausėme lietuvaičių, šiuo metu gyvenančių svečiose šalyse. Emigrantai ėmė pasakoti tiek geras, tiek blogas istorijas apie susidūrimą su Anglijos medikais. Štai Valdas mums rašė: „Taip, paracetamolį ten kiša visur ir visada kaip maistą. Savo eilės prie gydytojo kabineto gali pralaukti ir 5–6 valandas. Tiek laukdamas spėji ir nusnausti arba užsiimi eilę ir prieini tik vakare. Spėji dar ir po miestą pasivaikščioti. Aš čia gyvenau 9-erius metus ir ne kartą susidūriau su gydymo įstaigomis. Čia tikras chaosas, ir galiu patikinti, kad visi, kas tik gali, lekia gydytis į Lietuvą. Pavyzdžiui, danties plombavimas čia kainuoja 170 svarų sterlingų, o Lietuvoje man viską sutvarkė už 1 000 litų ir likau labai patenkintas“, - teigė emigrantas Valdas. Jis papasakojo ir tikrai neeilinį nutikimą: „Pagal Anglijos medikus man – vėžys. Mane tyrė ir kompiuteriniu tomografu, darė daugybę kitokių tyrimų ir nieko konkretaus neradę nustatė, jog man vėžys. Galų gale grįžau į Lietuvą, išsityriau net porą kartų ir ką jūs manot – jokio vėžio. Galiu ir dar vieną atvejį papasakoti. Kartą mano seseriai pasidarė bloga. Tuo metu ji laukėsi, grėsė persileidimas. Kai pirmus du kartus laukėsi ji taip pat persileido. Nuvežiau ją į ligoninę, paaiškinome, kas ir kaip. Aišku, mes, lietuviai, nebūtume lietuviais, jei negudrautume. Važiuodavome tiesiai į ligoninę, o ne į priimamąjį. Ten mūsų visko išsiklausinėjo, davė vaistų ir viskas. Grįžtant atgal sesuo suklupo lifte. Aš šaukiausi pagalbos, o visi aplink tik vaikščiojo, niekas nekreipė dėmesio. Tik tada, kai pakėliau triukšmą, atkreipė dėmesį, bet viskas buvo jau po laiko. Seserį paguldė ir kitą dieną išleido namo, bet ji persileidimo neišvengė. Aš turiu visus dokumentus, buvau padavęs ligoninę į teismą ir laimėjau – prisiteisiau kompensaciją, ir jie mums sumokėjo. Atsakingai pareiškiu, tokių atvejų buvo tikrai ne vienas“. Kai Didžiosios Britanijos medikai Valdui diagnozavo vėžį, jo sveikatos kortelėje atsirado įrašas apie tai, ir tada Valdui užsidarė durys į bet kokį legalų darbą. Tad jam dabar tenka važinėti sezoniniams nelegaliems darbams.

Kita mūsų pašnekovė Inga papasakojo tikrai kraupų nutikimą: „Man prasidėjo sąrėmiai. Išsikviečiau akušerę į namus, ji mane patikrino, pasakė, jog niekas nevyksta – nors dieną prieš tai gimda buvo atsivėrusi 2 cm. Ji man tiesiog pasakė išgerti dvi tabletes paracetamolio ir eiti miegoti. Pagulėjau tik kokią valandą, prakentėjau visus sąrėmius, o nuėjusi į tualetą, tikrąją ta žodžio prasme, pagavau savo kūdikį. Jau buvo pradėjusi lysti galvytė. Kadangi patys žirklėmis nukirpome virkštelę, su kūdikiu pasigavome infekciją. Dabar jau viskas gerai, bet tada buvo labai baisu tiek dėl vaiko, tiek dėl savo sveikatos. Džiaugiuosi, jog gimdymo metu namuose buvo vyras. Tiesa, buvo ir dar vienas atvejis, kai užpuolė mano vyrą. Kelias savaites jis negalėjo pakelti rankos. Nuėjome į Greitosios pagalbos skyrių, tai ten nepadarė nieko – net rentgeno nuotraukos. Paracetamolis jiems vaistas numeris 1! Suaugusiems skiriamas paracetamolis, o vaikams – „Calpol“. „Calpol“ skiriamas nuo įvairių negalavimų – temperatūros, kosulio, dantukų ir panašiai. Po trijų savaičių grįžtame atostogų į Lietuvą. Lėksiu į polikliniką ir tegu padaro visus tyrimus mano vaikams“.

Kita pašnekovė, nepanorusi skelbti savo vardo viešai, pasakojo, jog yra pasibaisėjusi Anglijos gydytojų darbu: „Turiu dukrytę. Jai tuoj bus dveji metukai. Situacija tokia: mažoji ilgą laiką kosėjo, buvo užsikišusi nosis, vis eidavau pas vietinius gydytojus, o jie sakydavo, kad viskas gerai ir visa tai dėl to, kad mažajai dygsta dantukai. Pagalvojau, kokia nesąmonė, kad nė vaistukų nepaskyrė. Pasakė, kad neva savaime praeis. Žinoma, bandžiau gydyti liaudiškais metodais, bet nesėkmingai. Kosulys vis stiprėjo, mažylė atsikosėdavo žaliomis gleivėmis. Kitos išeities, kaip kreiptis į privačią lietuvių kliniką, nebebuvo. Gydytoja Gintautė – šaunuolė. Mano dvejonės pasitvirtino – mergaitei buvo nustatytas plaučių uždegimas, kraujo bei imuniteto nusilpimas. Po šio incidento daugiau nebepasitikiu greitosios pagalbos gydytojų kompetencija, savo vaiko sveikata niekada nerizikuosiu, geriau sumokėsiu pinigus ir vesiu privačiai. Tada bent bus atlikti visi reikalingi tyrimai“, - pasakojo moteris.

Lietuvoje taip pat galima rasti „šarlatanų“

Užvirus karštoms diskusijoms dėl Didžiosios Britanijos gydymo sistemos minusų, atsirado ir saujelė emigrantų, patenkintų gydymo sistema. Štai Kristė sakė: „Aš tikriausiai būsiu iš tų nedaugelio, kuri apgins Anglijos gydytojus. Tikrai negalima sakyti, kad čia visi gydytojai blogi. Lygiai taip pat Lietuvoje yra „šundaktarių“, lygiai taip pat – nuostabių, nepakartojamų gydytojų. Dėl ligų į bendrosios praktikos gydytoją nebesikreipiu, nes kai  vaikui dvi dienas laikėsi sukilusi aukšta temperatūra, gydytoja apžiūrėjusi išrašė lašiukų nuo slogos. Tačiau kai vakare nuvežėme vaiką su 39,5 laipsnių temperatūra į ligoninę, ten buvo atlikti visi tyrimai ir nustatytas inkstų uždegimas. Nuo to laiko pas bendrosios praktikos gydytoją einu tik tada, jei reikia recepto. Visada kreipiuosi tik į ligoninę ir ten atlieka visus reikiamus tyrimus. Jei atvažiuoju su sergančiu vaiku, ima ir šlapimo, ir kraujo, ir begalę kitų tyrimų. Žinoma, jei tik yra būtinybė. Visiška netiesa, kad išrašo vien paracetamolį. Tai senas mitas, - pasakojo Kristė. – Be to, gimdymo metu geresnio personalo net negalėčiau įsivaizduoti. Tai gydytojai, dirbantys ne dėl vokelio, o iš pašaukimo. Dukrytei Oliviai savaitę pragulėjus inkubatoriuje mačiau visokių pamainų, seselių, gydytojų. Aš, žinoma, nekalbu apie bendrosios praktikos gydytojus. Apie juos neturiu gerų žodžių.

Dėl suaugusiųjų gydymo galiu pasakyti, kad kai mano vyras Aivaras padarė avariją, jis tikrai gavo gerą gydymą ir nemokamus masažus. Visuomet galima pakeisti nepatinkantį bendrosios praktikos gydytoją. Jei matai, kad netinkamai dirba, keisk drąsiai. Mūsų lietuvaičiai jau turi tokį bruožą – mėgsta, kad jiems viskas būtų padėta ant lėkštutės, ir jei duoda paracetamolio, tai eina ir rėkia, o ne konsultuojasi su kitu gydytoju. Mes turime laisvę pasirinkti kitą gydytoją. Tad tikrai drąsiai sakau – man labai patinka gydymo sistema“.

Rugilė sakė, jog yra labai dėkinga britui chirurgui, kuris operavo jos dukrytės nukirstą pirštą: „Nereikėjo jokių kyšių niekam. Nei anesteziologui, nei chirurgui ar seselėms. Kateterį įdėjo be problemų, neuždarė kambaryje kaip Lietuvoje, ir nedarė velniai žino ko kaip Lietuvoje. Gražiai, be streso vaikui ant mamos kelių įdėjo kateterį ir užmigdė dujomis. Pirštukas labai gražiai sugijo, operacija vyko „Great Western Hospital“.

Justina pasakojo, jog nuėjus pas bendrosios praktikos gydytoją visada, jeigu reikia, gauna siuntimus į ligoninę. „Skaudėjo nugarą – siuntė echoskopijai, nes galvojo, kad sutriko inkstų veikla. Skaudėjo kelį – siuntė žiūrėti, kas blogai, ir paskyrė fizioterapiją. Kraujo tyrimus visada daro, tikrina dėl gimdos vėžio, atsiunčia laiškus į namus dėl profilaktinės patikros. Trijų mėnesių vaikas buvo pasigavęs virusą. Nuvežėme naktį į ligoninę, nereikėjo laukti nė valandos – iškart paguldė dviem paroms, padarė visus tyrimus, prižiūrėjo, kol nepagerėjo. Kai buvo septyni mėnesiai pergyvenome dėl odos. Gydytojas išrašė siuntimą pas pediatrą. Tad aš tikrai jokių nusiskundimų neturiu. Mano nuomone, viskas yra gerai, tik reikia mokėti bendrauti“ , - sakė moteris.

Pabendravus su emigrantais įsitikinome, kad Lietuvos medicina ne išimtis. Ir mūsų šalyje nutinka ne tik kuriozinių, bet ir tragiškų situacijų. Štai Julija pasakojo, kad prieš 19 metų gimdydama savo pirmąją dukrą Kaune dėl medikų kaltės buvo sužalota visam likusiam gyvenimui: „Dėl medikų aplaidumo gimdymo metu man buvo išnarinti klubai, plyšo raumuo makštyje, kuris atsakingas už vaiko išstūmimą. Ir visa tai aš sužinojau tik po 10-ies metų, jau gimdydama Vilniuje. Praėjus dar 6 metams vienos Londono klinikos gydytojai „pribaigė“ gimdant pagrandukę. Dabar turiu problemų su nugara ir negaliu dirbti jokio fizinio darbo. Bet mūsų bendrosios praktikos gydytojas auksinis, ir neturime dėl jo jokių nusiskundimų“.

Pasak daugumos emigrantų, nereikia tylėti. Visada, jei netinka medikų gydymas ar priežiūra, būtina kalbėtis, keisti gydytoją ar gydymo įstaigą.

Mes čia, Lietuvoje, dažniausiai pamirštame pasidomėti, kaip gi sekasi mūsų tėvynainiams svečiose šalyse. O kai pradedame domėtis – išgirstame neįtikėtinų istorijų.

Susisiekėme su VšĮ „Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras“ vadovu Liutauru Indriuška ir pasiteiravome jo, ar įstaiga jaučia emigrantų antplūdžius: „Taip. Emigrantų sulaukiame. Jie dirbdami užsienyje ima atostogas, ir jas aukoja kelionei į Lietuvą dėl sveikatos problemų. Vasarą sulaukiame vienų emigrantų, žiemą – kitų. Kai vasarą mūsų tautiečiai mažiau serga, sulaukiame užsienyje esančių emigrantų, kurie tiesiog apgula gydymo įstaigas“.