A.Butkevičius: „Lėšų užteks ir minimalios algos kėlimui, ir bedarbių pašalpoms iš valstybės kišenės“

Susitikimo metu taip pat aptarti statybų, energetikos, specialistų rengimo klausimai. LPK prezidentas Robertas Dargis priminė, kad į Lietuvą atkeliauja beveik milijardas eurų inovacijoms ir klausė, ar tie pinigai nukeliaus universitetų darbuotojų algoms ir premijoms, ar už juos bus realiai kažkas sukurta.

Lietuva turi prisitaikyti

„Diskusijų lauke buvo valstybės konkurencingumas. Šių dienų pasaulyje konkurencija didėja. Internetas suteikia begalines galimybes. Ateitis priklauso nuo verslo gebėjimų orientuotis globaliame pasaulyje. Labai svarbu yra verslo aplinka. Ar šiandieninė Lietuvos situacija atliepia tokius iššūkius?“, – klausė R.Dargis.

Pasak jo, pramonininkai palaiko darbo santykių lankstumo didinimą, nes konkurencija verčia įmones būti labai lanksčiomis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Robertas Dargis

„Žmogaus darbo vietą saugo ne įstatymas, o gebėjimas kūrybingai ir efektyviai atlikti savo darbą“, – teigė LPK prezidentas.

Jis pateikė „Achemos“ pavyzdį ir klausė, kaip veikti bendrovei, kai Vokietijos gamintojo trąšų kainoje dujos sudaro 60 proc., o „Achemos“ 80 proc.

R.Dargio žodžiais, Lietuvai yra svarbūs kiekvieni metai. Ypatingai šie, nes kiti metai yra rinkiminiai. Svarbu nepakliūti į rinkimines perturbacijas, kai visi klausimai bus nukeliami kitai valdžiai.

Minimalios algos didinimas skausmingas mažiesiems

Atsakydamas į žurnalistų klausimus A.Butkevičius sakė, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas turės būti suderintas su socialiniais partneriais. Pasak jo, iki 325 eurų MMA didės jau nuo liepos 1 d.

„Teko kalbėti su finansų ministru. Aptarėm, kad nuo sausio 1 d. minimalų atlyginimą būtų galima kelti dar kartą. Tokios galimybės yra. Tai rodo ir pajamų surinkimo planas, ir prognozės“, – sakę premjeras.

R.Dargio teigimu, 25 eurai didelės žalos didžiosioms Lietuvos įmonėms nepadarys. Tokiose įmonėse minimalią algą ir taip gauna labai mažai darbuotojų.

„Tai palies mažas įmones regionuose. Jiems tie eurai labai svarbūs. Reikia konsultuotis su smulkiais darbdaviais. Svarbiausia, ar 25 eurai išspręs kažkieno gerovės klausimą? Jų gerovės klausimą išspręs profesionalumas ir kūrybiškai atliktas darbas“, – sakė LPK prezidentas.

Nori galimybės greičiau atleisti

R.Dargis akcentavo darbo santykių lankstinimo svarbą: „Domėjausi skandinavų modeliais. Ten išeitinės mokamos nuo 3 savaičių iki mėnesio. Mobilus pasaulis verčia įmonėms būti labai liesoms. Vieno roboto atsipirkimas įmonėms trunka nemažiau 11 metų. Gal gretimoje valstybėje kuriasi kita tokia pati įmonė. Ilgalaikių planų nelieka.

60 proc. įmonių mato 3 metų horizontą ir tai yra viskas. Kai įmonėje prasideda finansinės problemos, visi kaštai pasidaro labai karšti. Kai įmonėms sekasi Skandinavijoje jos moka daugiau į garantinį fondą, bet gali lengviau atleisti darbuotoją. Žmonių niekas nesiruošia skriausti.“

A.Butkevičiaus teigimu, visai realu, kad Seimas priimtu siūlomas Darbo kodekso pataisas. Trišalės tarybos narių abejonės, kad Vyriausybės siūlymai Seime neturi jokių šansų A.Butkevičiui neatrodė įtikinami.

„Nežinau, kas tokį sprendimą galėjo priimti. Reikia suprasti, kad žmogus negali būti išmestas į gatvę, bet jei įmonės finansiniai resursai išsekę, ji darbuotojo išlaikyti negali. Tada juo pasirūpinti turi valstybė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nedarbas

Įmonė sumokėjo pagal savo finansines galimybes, toliau valstybė turi rūpintis žmonėmis. Tam gali būti sukurtas garantinis fondas. Žmogus turi jausti valstybės paramą.

Kaip premjeras galiu nuraminti – nei vienas žmogus išėjęs iš įmonės neturi galvoti, kaip jam išgyventi. Tai jau valstybės rūpestis. Tada ir verslas nebijos priimti žmonių, ir jie nebijos būti atleisti. Lankstus priėmimas į darbą mažina nedarbą“, – sakė jis.

Siūlo didinti socialinio draudimo įmokas

R.Dargio teigimu, situaciją išspręstu nežymiai padidinti mokesčiai: „Prašėme, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija paskaičiuotų, kiek reikėtų padidinti darbdavių mokamus mokesčius, kad darbo netekusiais žmonėmis galėtų pasirūpinti valstybė. Tai yra 0,37 proc. Sutikite, tai nėra didelis skaičius.“

Jis prisiminė 2008 m. krizę, kai jo kompanijai reikėjo atleisti daugiau nei pusę žmonių ir sumokėti 1,6 mln litų išeitinių. Tuo pat metu teko toliau mokėti bankams.

ES pinigų upės senka

R.Dargis priminė ir apie gerokai mežėsiančią ES paramą: „Turime penkis metus pasirengti gyventi savo sąskaitą. Jei nuo 2020 m. į biudžetą ateis ne 7, o 2 mlrd. eurų, kaip gyvensime tada?“

LPK prezidentas atkreipė dėmesį ir į švietimo sistemos trūkumus. „Šiandien į mokyklą atėjęs pirmokas darbo rinkoje atsidurs 2035 m. Kaip jis tuo metu atrodys? Kaip jis mokės naudotis informacinėmis technologijomis. Ar mokykla pasiruošusi teikti tas žinias? Lietuva ištekliais konkuruoti negali, mums svarbiausia yra žmogus“, – kalbėjo verslininkas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./ES vėliavos netoli Europos Komisijos pastato Briuselyje

R.Dargio manymu, dar vienas svarbus klausimas yra inovacijos: „930  mln. eurų ES skiria inovacijoms.  Ar tuos pinigus universitetai išsimokės savo algoms ir infrastruktūros išlaikymui, ar ką nors realaus sukursime?

Mes nelabai žinome, ką gamina mokslininkai. Mokslininkai sako, kad Lietuvoje nėra to verslo, kuriam tokių mokslo galimybių reikėtų. Iš pirmo žvilgsnio taip ir atrodo, tačiau pradėjus gilintis tokių galimybių atsiranda. Pavyzdžiui, gaminant trąšas.

Biotechnologijos. „Fermento“ pavyzdys. Lietuvoje į biotechnologijas pradėta investuoti 1975 m. Sėkmingai sukurtas ir parduotas projektas buvo 2009 m. Tiek reikia laiko. Turim matyti ateitį“, – teigė jis.