Siūlymas liberalizuoti Darbo kodeksą: kas laukia moterų

Moterims siūlomos vos keturių mėnesių vaiko priežiūros atostogos

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės manymu, klaidina jau pats projekto pavadinimas. Nors jis pavadintas socialiniu modeliu, iš tiesų neapima socialinių paslaugų spektro, kurie tikrai iškils, jei dabartinis Darbo kodeksas bus liberalizuotas. Pasak pašnekovės, modelis sukurtas atsižvelgiant į stambaus kapitalo, o ne į darbuotojų interesus.

„Svarbu pasižiūrėti dar specifiškiau ir įvertinti, kaip šis modelis paveiks moterų gyvenimo kokybę. Ne paslaptis, kad net esant visoms apsaugoms, kurios yra dabartiniame Darbo kodekse, moterys labiau pažeidžiamos darbinėje aplinkoje. Net ir tuomet, kai vaiko priežiūros atostogų atveju darbo vietos išsaugomos ir garantuojamos trejiems metams, mes puikiai žinome, kad neretai moterys priverstos grįžti arba anksčiau, arba grįžusios randa atliktą restruktūrizaciją ir nebegauna tos pozicijos, kurioje buvo iki gimdymo. Tai liečia moteris, kurios turi išsilavinimą ir dirba aukštos kvalifikacijos darbą.

Dabartinis siūlymas garantuoti darbo vietą tik keturiems mėnesiams man primena ankstyvąjį sovietmetį, kai mano mama iš tiesų turėdavo tik keturių mėnesių garantiją. Pasekmės gali būti kelios. Pirmiausiai tai lems didžiulį demografinių rodiklių kritimą, nes moterys atidėlios vaiko gimimą iki paskutinės savo vaisingo amžiaus ribos, nes visi suprantame, kad keturių mėnesių kūdikis dar nėra toks, kad mama galėtų jį kam nors palikti. Antra, vaikai augs be motinos dėmesio, pagaliau be motinos pieno. Viena vertus, mes raginame moteris žindyti vaikus kuo ilgiau, kita vertus, stumiama jas atgal į darbą. JAV, kur Darbo kodeksas ypatingai liberalus, jame iš esmės nėra motinystės apsaugos, visuomenė susiėmusi už galvos, ką daryti, kad moterys bent šiek tiek ilgiau žindytų savo kūdikius, kad apsaugotų juos nuo ligų ateityje“, - svarstė pašnekovė.

Sergantį vaiką prižiūrinti mama taps neparankiu darbuotoju

Ne mažiau nerimo M. Jankauskaitei kelia siūlymas leisti dirbti gerokai daugiau viršvalandžių. Jos manymu, į žmogų žiūrima kaip į darbo sraigtelį ir ieškoma būdų, kaip padaryti, kad tas sraigtelis suktųsi. Tačiau mes pamirštame, kad ekonominiai santykiai – tik dalis santykių, kurie palaiko mūsų gyvybingumą.

„Kad visuomenė funkcionuotų, turi būti išvystyta ekonomika, turi būti pakankamai darbo vietų, bet puikiai žinome, kad jokia demokratinė visuomenė negali normaliai funkcionuoti, jeigu žmonės nėra pilnavertiškai įsitraukę į vykstančius demokratinius procesus. Antraip atsiranda korupcijos, diktatūros galimybė. O kad žmonės įsitrauktų, jie turi turėti išteklių, pakankamą išsilavinimą ir laisvo laiko tai daryti. Vakarų visuomenėse jau kalbama apie tai, kad reikia mažinti darbo valandų skaičių – ne tik tam, kad žmonės turėtų laiko bendrauti su savo šeima (pas mus vidutiniškai tėvai su vaikais bendrauja 9 minutes per dieną), bet ir tam, kad turėtų laiko įsitraukti į pilietinį gyvenimą, nes be to demokratiniai procesai nevyks. O dabar įsivaizduojama, kad jeigu visus priversime dirbti, visi dirbs ir iš to savaime bus sukurtas tam tikras gėris. Siūloma liberalizuoti ekonominę pusę, bet niekas nekalba, kaip padaryti, kad atsirastų pakankamas skaičius darželių, kitų paslaugų, reikalingų tiek vaikų ugdymui, tiek ligotų žmonių priežiūrai ir senyvų žmonių slaugai“, - įsitikinusi lygių galimybių ekspertė.

Pagaliau liberalizavus darbo santykius darbdavys gaus galimybę dėl mažiausių priežasčių atleisti darbuotoją, kuris, pavyzdžiui, dėl to, kad jo vaikas, pradėjęs eiti į darželį, nuolat serga, ir žmogus priverstas dažnai likti su juo namuose. Toks darbuotojas darbdaviui neparankus ir atleidimui gali užtekti įvertinimo, kad moteris, dažnai nebūdama darbe, dirba ne taip efektyviai kaip jos kolegos. Tas pats liečia ir žmones, turinčius prižiūrėti savo senyvus tėvus.

Visuomenė stumiama į naująjį patriarchalizmą

„Puikiai žinome, kuo baigsis modelyje minimas pareiškimas, kad darbuotojas taip pat turės daugiau teisių tartis dėl darbo sąlygų su darbdaviu. Juk ir dabar žmonės taikstosi netgi su orumą trikdančiomis sąlygomis, kad tik išsaugotų darbo vietą. Todėl aš nematau modelyje sistemos, kuri padėtų derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Mano manymu, visuomenė stumiama į naująjį patriarchalizmą. Jeigu jauna šeima nuspręs, kad nori turėti vaikų, moteriai teks likti namuose rizikuojant iškristi iš darbo rinkos ir mėginant į ją sugrįžti, kai vaikas paaugs, tikintis gauti socialines vaiko priežiūros paslaugas, jeigu jas įpirks. Dabartinės idėjos duoti šeimai 100 eurų, kad ji, prisidėjusi dar 300, leistų vaiką į privatų darželį, skamba juokingai, žinant, kiek žmonės uždirba.

Patriarchališkas moterų grąžinimas į namus sukels masę kitų problemų, susijusių su moters autonomijos stoka. Moteris tampa priklausoma – jei ne nuo valstybės, tai nuo partnerio. Man atrodo, kad moterys poliarizuosis – vienos rinksis darbą, galimybę save realizuoti kaip asmenybę ir greičiausiai atsisakys turėti vaikų, kitos aukos savo darbines galimybes ir rūpinsis šeima. Kadangi gimstamumas mažės, gimdančios vaikus bus vertinamos pozityviai, o jų nenorinčios – stigmatizuojamos, užuot pažvelgus į šį reiškinį giliau. Mes turime sukurti visuomenę, kurioje moteris norėtų turėti šeimą ir gimdyti vaikus. Ir tuo pačiu suprastų, kad ji turi dalyvauti darbo rinkoje, nes be išteklių vaikų neužaugins“, - svarstė M. Jankauskaitė.

Pašnekovės teigimu, reikia suvokti, kad negyvename laikais, kai moterys buvo priskiriamos kategorijai, kuri gali būti išlaikoma – vyro ar visuomenės. Postindustrinėje visuomenėje absoliučiai iš visų suaugusių žmonių tikimasi, kad jie dalyvaus darbo rinkoje ir užsidirbs teisę į valstybės pagalbą. Todėl moteriai daromas labai didelis spaudimas, kad ji dalyvautų darbo rinkoje. Kitaip ji neturės socialinių garantijų ir pensijos. Pagaliau jeigu jos santuoka sugrius, kas, žinant statistiką, labai tikėtina, vėlgi turėsime grupę žmonių, kuriai valstybė turi padėti.

„Jau dabar į moteris, kurios nedirba, žiūrima kaip į tam tikras siurbėles, kurias visuomenei tenka išlaikyti. Taigi viena vertus, moteris stumiama dirbti, kita vertus, visiškai neapsaugomas jos motinystės laikotarpis. Susidaro įspūdis, kad modelio kūrėjai įsivaizdavo, kad darbuotojas neturi jokių įsipareigojimų šeimai. Darbuotojo idealas – jaunas, išsilavinęs vyras, geros sveikatos ir neturintis šeimos. Kuriama darbo kultūra, kai „ne lygis“ atidirbti aštuonias valandas, tu turi parodyti lojalumą ir dirbti viršvalandžius. Tačiau tai nenormalus požiūris. Juk vaikai neužauga kaip grybai, jais reikia rūpintis, bendrauti su jais, ugdyti juos, praleisti su jais daug laiko. Nesakau, kad mes neturime dirbti, bet turi būti išsaugotas balansas, kurio dabar nėra. Vyrauja požiūris, kad ekonomika – šventa karvė, o socialiniai momentai, rodantys, kaip visuomenė funkcionuoja, tampa nesvarbūs. Danai, vokiečiai jau kalba apie tai, kad reikia mažinti darbo valandas, kad žmonės labiau įsitrauktų į visuomenė gyvenimą, kad jie nebūtų vien dirbantys ir vartojantys, o pilnaverčiai piliečiai, tai svarbu. O mums pakanka tik dirbančiųjų“, - įsitikinusi ekspertė.

Socialdemokratės moterys pasiruošusios kovoti už savo teises

Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narė, taip pat ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė tikino, kad Vyriausybės užsakymu parengtas minėtas socialinis modelis sukėlė nerimą ir pačiai valdančiajai socialdemokratų frakcijai.

„Tai ne mūsų frakcijos, o mokslininkų produktas, ir kai kurios nuostatos tikrai mus nustebino. Jau išreiškėme savo  poziciją premjerui. Moterų sąjungos konferencijoje priėmėme rezoliuciją, kurioje sakoma, kad iš tiesų nuogąstaujame, kad šeimos ir darbo derinimo klausimai bus nustumti į gilią praeitį. Mes tikrai neatiduosime to, kas buvo iškovota.

Pirmiausiai dėl vos keturių mėnesių darbo vietos išsaugojimo po kūdikio gimimo. Tai nesąmonė. Jau dabar moterys vengia gimdyti, o po tokio pakeitimo visai negimdys. Darbo vieta turi būti išsaugoma tiek laiko, kaip yra dabar. Mokslininkai siūlo, kad dėl mamadienių ir tėvadienų (vienos laisvos dienos per mėnesį – DELFI) darbuotojas ir darbdavys tartųsi tarpusavyje ir tai turėtų būti užfiksuota darbo sutartyje. Tačiau turbūt žinote, koks gali būti susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo – kaip vilko su avinėliu. Mes manome, kad šių laisvų dienų įteisinimas turi išlikti Darbo kodekse“, - vardijo politikė.

Pasak Seimo narės, kol nebus sutarimo tarp profesinių sąjungų ir mokslininkų, kurie parengė šį gerokai liberalesnį Darbo kodeksą, jis neturėtų patekti į Seimą.

„Sutinku, kad dabartiniame Darbo kodekse kai kurios nuostatos yra keistinos, kai kurios sustabarėjusios, tačiau stipriai pabloginti darbuotojų padėtį tikrai negalima, nes paskutinius žmones išvarysime iš Lietuvos. O kad šį modelį siūloma svarstyti jau gegužę... Seimas turi visas galimybes išravėti, kas jam netinkama. Bendradarbiausime tiek su moterų organizacijomis, tiek su profesinėmis sąjungomis ir tikrai nepraleisime tokių dalykų, kurie mažintų gimstamumą ir trukdytų šeimoms, auginančioms vaikus, dalyvauti darbo rinkoje.

Kodėl toks modelis atsirado? Pasižiūrėkite, kas dalyvavo darbo grupėje. Moterų joje praktiškai nebuvo arba man nėra žinoma. Šiuo metu esu G-7/G-20 konferencijoje. Joje pasisakė autoritetingas švedų profesorius. Pasak jo, tose šalyse, kuriose buvo gerbiamos tiek moterų, tiek vaikus auginančių šeimų teisės, gimstamumas yra aukštesnis. Švedijoje gimstamumo rodiklis siekia 1,9 ir tai pats aukščiausias rodiklis ES. Į tokį Darbo kodeksą ir reikia lygiuotis, o ne išradinėti dviratį. Frakcijoje mes tikrai esame sunerimę. Tikiuosi, kad bendromis pastangomis rasime ir politinių frakcijų susitarimą, kad pavyks pasiekti, kad ir naujovės ateitų, Darbo kodeksas būtų lankstesnis, bet ir kad jis stipriai neblogintų darbuotojų padėties“, - tikino B. Vėsaitė.

Motinystės atostogas siūloma mažinti dėl kelių įmonių?

Kolegei antrinanti Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narė Irena Šiaulienė taip pat nepritaria siūlymui moterims po gimdymo darbo vietą išsaugoti tik keturis mėnesius.

„Šis siūlymas argumentuojamas tuo, kad yra įmonių, kuriose darbuotojas per keturis mėnesius tiesiog praranda kvalifikaciją ir nebegali vėl dirbti to paties darbo. Gali būti tokių įmonių, tačiau tai tikrai labai siauras darbo baras. Kita vertus, net ir tos įstaigos, kuriose taip nutinka, turėtų rasti kitą būdą šiai problemai spręsti. Pagaliau dėl jų problemų negali būti visoms moterims atimta garantija į motinystę. Norima eiti paprasčiausiu keliu. Aišku, oponentai pirštu baksnoja į Europą, kurioje iš tiesų nėra tokių ilgų motinystės atostogų, bet ir tokios demografinės padėties niekur nėra. Tuo tarpu pas mus net ir dabar demografinė padėtis nėra gera. Be to, tradiciškai yra taip susiklostę, kad Rytų Europoje moterų situacija visada buvo geresnė nei kai kuriose Vakarų šalyse“, - svarstė pašnekovė.

Pasak Seimo narės, siūlymai daugelį klausimų tarp darbdavių ir darbuotojų aptarti kolektyvinėje sutartyje taip pat nėra realūs, kadangi šiuo metu tik vienetinės įmonės tokias sutartis turi.

„Visi žinome, kokia pas mus yra darbo santykių kultūra iš abiejų pusių – tiek iš darbdavio, tiek iš darbuotojo pusės. Kiekviena pusė nori išspręsti savo problemas paprasčiausiu būdu. Tačiau esame gyvi žmonės ir visiems nutinka įvairių bėdų. Suprantu, kad darbdaviui svarbūs savi interesai, bet ką daryti moteriai su vaiku? Darbo ir šeimos derinimas, aišku, jautri, labai plati tema, vis dėlto motinystė turi būti apsaugota. Todėl turi būti įstatymai, turi būti atitinkamos normos, kurios garantuotų šią apsaugą. Dabartiniais siūlymais visos moterys, kurios augina vaikus, praktiškai išbraukiamos iš darbo rinkos.

Šį mėnesį vyksta diskusijos dėl šio modelio Trišalėje taryboje. Mes kol kas tik esame išklausę, kas yra siūloma, ir dar nepradėjome nagrinėti detaliai. Kai projektas atkeliaus į Seimą, ieškosime sprendimų, kaip viską suderinti. Kol kas tikrai nėra taip, kad trykštume entuziazmu dėl išgirstų siūlymų“, - tikino I. Šiaulienė.

Taip pat socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlymą išsaugoti darbo vietą moterims po gimdymo tik keturis mėnesius vadina moters teisių ribojimu.

„Moters padėtis tokiu siūlymu tikrai bloginama. Darbdaviai gina savo interesus, bet valstybė turėtų ginti savo piliečių interesus, juolab kad mūsų šalyje yra sukurtas motinystės kultas. Taip pat sutinku, kad liberalizavus atleidimo sąlygas, moterį, kuriai reikia dažnai prižiūrėti sergantį vaiką, atleisti bus lengviau. Aš jau antrą kadenciją bandau siūlyti Lygių galimybių įstatymo pataisą, kad nebūtų galima diskriminuoti asmens dėl šeimyninės padėties. Jei tokia nuostata būtų įtvirtinta, darbdavys nebūtų toks įžūlus. Tačiau nepavyksta įtikinti Seimo, kad ji reikalinga. Klerikalai iš karto įsivaizduoja, kad čia kalbama apie tos pačios lyties santuokas ir pan., įžiūri tai, ko mes net neturime omenyje. Mes kalbame būtent apie moteris su vaikais ar vienišus tėvus su vaikais, kurių nenori priimti į darbą, arba atleidžia, nes jų vaikai dažnai serga“, - teigė Seimo narė.

Darbuotojus gąsdinančios naujovės

Naujame Darbo kodekso projekte mažinamos nėščių moterų garantijos suteikiant teisę nutraukti terminuotas darbo sutartis jų nėštumo metu, o dirbančioms pagal neterminuotą darbo sutartį darbo vieta išsaugoma tik keturis mėnesius po vaiko gimimo, vietoj dabar numatytų trejų metų.

Taip pat mažinamos ir tėvų, auginančių vaikus iki trijų metų, garantijos panaikinant darbdavio pareigą išsaugoti darbo vietą ir priimti juos į darbą po vaiko priežiūros atostogų.

Iki šešių kartų mažėja išeitinės kompensacijos tam tikriems darbuotojams. Naujajame Darbo kodekso projekte siūloma numatyti 2 savaičių-1 mėnesio išeitines kompensacijas atleidžiant darbdavio iniciatyva. Šiuo metu Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių. Minėtame sąraše įvardijama ir siūloma nuostata, kad darbuotojui nesutikus dirbti sumažintu darbo užmokesčiu, tai gali būti teisėta priežastis jį atleisti iš darbo. Šiuo metu darbuotojai gali būti atleidžiami dėl ekonominių arba svarbių priežasčių.

Taip pat numatomas naujas atleidimo iš darbo pagrindas – atleidimas darbdavio valia be svarbios priežasties, išmokant už šešis mėnesius išeitinę išmoką, kurią dabar darbuotojai turi teisę gauti atleidžiant juos iš darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Budėjimas namuose nebus laikomas darbo laiku ir per mėnesį dvi savaites darbdavys galės reikalauti, kad po darbo darbuotojai būtų namuose pasirengę bet kada atvykti darbdavio kvietimu į darbą. Bus neįmanoma suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimų bei planuoti poilsio laiką

Premjeras Algirdas Butkevičius palankiai įvertino mokslininkų siūlomas naujoves ir sakė, kad kuriamas naujas socialinis modelis veikiausiai taps nauju Lietuvos socialinės sferos pagrindu. Vienu iš teigiamu pokyčiu jis įvardijo tai, kad dirbantieji ginčus su darbdaviais galėtų išspręsti darbo ginčų komisijose, be bylinėjimosi.

Socialinį modelį kūrusios darbo grupės vadovas Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Tomas Davulis įsitikinęs, kad Lietuvai reikia liberalesnių darbo santykių, nes šalis neatrodo konkurencinga kaimyninių šalių kontekste.

Jo teigimu, Lietuvoje planuojama reformuoti darbo santykius ir sukurti daugiau galimybių verslui kurti darbo vietas.