Pagėgiuose gyvenantis armėnas mini savo tautos 100 metų genocidą

R. Ambarciumian sovietiniais laikais būtinąją karinę tarnybą atliko Pagėgiuose. Čia jaunas kareivėlis susipažino su savo būsimąja žmona. Susituokė, išvyko gyventi į Kalnų Karabachą. R. Ambarciumian ten sunkiai dirbo akmenų skaldykloje. Bet kiekvienais metais ši šeima atvykdavo atostogų į Pagėgius. Čia atsikraustė 1986 metais, bet prasidėjus Kalnų Karabacho ir Turkmėnijos karui jis grįžo ginti savo tėvynę. Dar netgi Lietuvoje įsigytą medžioklinį šautuvą „Belka“ ten išsivežė.

O kokiu būdu Kalnų Karabachas, kuriame kaip ir visoje Armėnijoje, didžioji dauguma gyventojų yra krikščionys, atsidūrė musulmoniško Azerbaidžano teritorijoje?

„Gruzijoje gimęs ir Sovietų sąjungos vadovu tapęs J. Stalinas kažkodėl nemėgo Armėnijos. Jis atidavė Kalnų Karabachą Azerbaidžanui, o dar šešis mažesnius regionus – Turkijai, kuri už tai pažadėjo importuoti iš Sovietų sąjungos socializmą ir siųsti toliau – į kaimynines musulmoniškas šalis, - pasakojo R. Ambarciumian. – Taip ir Ararato kalnas atsidūrė Turkijos teritorijoje. Armėnijoje nuo seno yra gaminamas geriausias konjakas „Ararat“. Dabar turkai reiškia armėnams pretenzijas, kodėl konjakas vadinamas „Ararat“, juk Ararato kalnas yra Turkijoje, ir paaiškina, kad nesvarbu, jog ir Armėnijoje tas kalnas matomas. O armėnai turkams atrėžia: „Kodėl ant jūsų šalies vėliavos pavaizduotas pusmėnulis? Armėnijoje mes tokį irgi matome“.

Beje, Turkijai atiteko ne tik Vano ežeras, bet ir Armėnijos sostinė tokiu pat pavadinimu.

Jeigu pasaulis pripažintų, kad tai – armėnų tautos genocidas, Turkija Armėnijai turėtų grąžinti užimtus regionus, išmokėti kompensacijas.  Pirmoji šalis, pripažinusi armėnų genocidą 1965 metais, buvo Urugvajus. Tai padaryti yra pažadėjusios Austrija, Vokietija ir dar 21 šalis. Iš 52-iejų Jungtinių Amerikos Valstijų 43 šį faktą jau pripažino.

R. Ambarciumian kartu su pagėgiškiu Zenonu Komskiu 2013 metais buvo nuvykę į Kalnų Karabachą. Jie teigė, kad ten vis dar tebešaudoma, matė, jog miestelis, kuriame lankėsi, taip nusiaubtas, kad nelikę nė vieno sveiko namo – jie visi be stogų. Buvo nuėję prie kapo, kuriame palaidotas vyriškis, aręs lauką ir kliudęs miną – be tėvo liko septynios dukros.

O R. Ambarciumian su žmona Zita užaugino du sūnus ir dukrą.

Sūnus Ovik iki pensijos dirbo Pagėgių policijos komisariate, matyt, karštas armėniškas būdas nulėmė policininko profesijos pasirinkimą. Arūnas gyvena Klaipėdoje, o dukra Lijana šiuo metu Norvegijoje. Lijanos vaikų vardai Arūnas ir Erelika, pastarasis vardas, išvertus iš armėnų kalbos, reiškia Saulė.

R. Ambarciumian Armėnijoje buvo įsigijęs elektriko mechaniko specialybę, buvo laisvųjų imtynių sporto meistas, o Pagėgiuose dirbo ir treneriu, ir Sovetsko uoste – kranistu. Triūsė kranistu ir Sovetsko celiuliozės-popieriaus kombinate. O kai uždarė valstybinę sieną, niekur nebedirbo.

Baigdamas pokalbį R. Ambarciumian pastebėjo, kad lietuvių daug išvyksta į užsienį, bet armėnų dar daugiau išvažiuoja. Jų šalyje žemės nederlingos, daug kalnų.

LR Seime yra Draugystės su Kalnų Karabachu parlamentinė grupė, kurios sudėtyje  ir Kęstas Komskis, palaikanti ryšius su armėnais.