30 metų trukusią degutiškių draugystę nutraukė konfliktas dėl pievų

Apie tvarkomą kanalą nežinojo

Žinia, kad Lietuva – vis dar žemdirbiškas kraštas. Ypač vyresnioji karta puoselėja tradiciją dirbti žemę, auginti gyvulius. Visai nekreipdami dėmesio į savo amžių senoliai rūpinasi savomis žemėmis, kurios jiems – be galo artimos. Degutiškiai senjorai, apsilankius jų namuose, „Šilokarčemos“ korespondentei pasakojo apie tai, kaip kaimynystėje pievas turintis ūkininkas jiems pridaręs bėdos. „Savo pievą esame apsitvėrę spygliuota viela. Vienu jos kraštu teka kanalas. Tą žemę valdome dar nuo kolūkio laikų – jau daugiau kaip 30 metų. Mes nieko prieš, kad jis savo teritorijoje tvarkytųsi, bet kodėl lenda į mūsų žemes? Iš viso palei kanalą eina 143 metrai mūsų pievos. O kas dabar ten dedasi? Baisu. Vielos suveltos, žemės užverstos ant gražiosios mūsų pievos“, - pasakojo sutuoktiniai.

Ties senjorų pieva ne tik suverstos žemės, bet ir iškirsti krūmai, kurie karštomis vasaros dienomis būdavę puikiu pavėsiu gyvuliams. Dabar ten – jokio pavėsio. Be to, anot Normantų, apie tvarkomą kanalą ir sujauktą žemę jie nieko nežinoję. „Kovą nuvažiavome apsitvarkyti ir radome siaubingą vaizdą“, - kalbėjo P. Normantas.

Ūkininkas norėjo padaryti gerą darbą

Nieko nelaukę kartu su senjorais nuvyko pas ūkininką E. Lengviną, kad jis mums paaiškintų, kodėl garbaus amžiaus sulaukusiems senukams pridarė šitiek bėdos. Sutikęs mus savo namų kieme ir išgirdęs, dėl ko atvažiavome, ūkininkas stebėjosi, kodėl jam yra išsakomi tokie priekaištai. „Nieko blogo juk nepadarėme, tik iškirtome krūmus, išvalėme kanalą, kad vanduo pratekėtų ir nebetvintų mūsų pievos. Kadangi dėl užsikišusio kanalo stipriau palijus pievose kaupiasi vanduo, nutariau išspręsti šią bėdą“, - kalbėjo E. Lengvinas.

Visi kartu nuvykome ir prie Normantų pievos, kur, anot senjorų, padaryta didžiausia netvarka. Išties pamatytas vaizdas nesiskyrė nuo Anicetos ir Petro pasakojimo. Kanalas ties jų pieva gražus, sutvarkytas, netrukdomai teka tyras vanduo. Deja, vaizdas Normantų pievoje visai kitoks. Supiltas žemių kelias atrodo nekaip ir senjorams kelia nerimą, kad dėl tokios ne jų, o kaimyno pridarytos netvarkos, jie negausią išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros arba tos išmokos bus sumažintos. Rodydama savo valdas 87-erių metų sulaukusi Aniceta nesuvaldė ašarų: „Už ką mus, senukus, šitaip skriaudžia? Juk mes patys nesusitvarkysime čia visko“. Paklausta, ar įmanoma jiems ir E. Lengvinui susitaikyti, Aniceta sakė: „Aišku įmanoma, tik jeigu sutvarkys tai, ką pridarė. Noriu, kad mūsų žemę sulygintų ir padarytų taip, kaip buvo, o tvorą mes jau patys apsitversime“.

Sutvarkys taip, kaip reikia

Susisiekėme ir su Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoju Povilu Budvyčiu. Jis mums apie šią situaciją pasakojo taip: „Šitą istoriją puikiai žinau. Normantai man skambina beveik kiekvieną dieną. Jų kaimynas išvalė griovį, iškirto krūmus ir paskleidė gruntą. Mes buvome nuvažiavę ten prieš savaitę ir ūkininkas patikino, kad kai tik atšils, kai nebebus šlapia, jis viską sutvarkys taip, kaip turi būti. Pievos savininkė labai pergyvena, bet ūkininkas per mėnesį žadėjo viską sutvarkyti“. Anot Savivaldybės specialisto, E. Lengvinas kanalą išvalė savo iniciatyva ir savomis lėšomis. „Jis norėjo gerai padaryti, bet štai kas įvyko“, - kalbėjo P. Budvytis.

Nereikėjo laukti nė mėnesio

Senjorų ir ūkininko susitikimo metu buvo išsakytas E. Lengvino pažadas, kad teritoriją ties Normantų pieva jis sutvarkys per mėnesį. Vis dėlto šitiek laukti nereikėjo. Jau antradienį, balandžio 21 dieną, praėjus keturioms dienoms nuo mūsų apsilankymo, supiltos žemių krūvos išlygintos, riogsoję didžiuliai kelmai išvežti.

Susisiekėme ir su A. Normantiene norėdami pranešti džiugią žinią, bet senolė patikino, kad apie tai jau žinanti. „Aišku, nebebus taip, kaip buvo, bet bent jau sutvarkė. Mes nusipirkome vielos, nuvažiuosime ir apsitversime išdraskytas vietas, o ten, kur žemę sutvarkė, užsėsime dobilus. Svarbiausia, kad daugiau niekas nebelįstų į mūsų žemes“, -  „Šilokarčemai“ sakė A. Normantienė.

Dabar degutiškiai senjorai gali ramiai laukti dienos, kuomet į savo ganyklą išves turimus gyvulius, o nesutarimai su kaimynu, tikimės, pasimirš.