Gražus miškas nugalėjo tiksliuosius mokslus

„Studijos truko penkerius metus, nuo 1988-ųjų dirbu Šilutės miškų urėdijoje – nepakeičiau daugiau nė vienos darbovietės, - „Šilokarčemai“ pasakojo A. Skirbutas. – Pirmiausia neilgai dirbau Meškinės girininko pavaduotoju. Šilutės girininkijoje išdirbau beveik trejus metus, liko labai puikūs prisiminimai apie ir dabar ten tebedirbantį girininką Edvardą Dvylį, kuris tada mane daug ko išmokė. Pavaduotoja buvo labai nuostabi moteris – Valia Puičienė. Tai mano pirmieji vedliai miškininkystės darbe. Paskui urėdijoje pradėjau dirbti ekonomistu. Kai Stepas Bairašauskas laimėjo konkursą ir tapo miškų urėdu, mane 1993 metais paskyrė dirbti vyriausiuoju inžinieriumi“.

Pasidomėjus, ar kas nors iš giminaičių yra buvę miškininkais, A. Skirbutas atsakė, kad ne. Tik jo žmona Loreta – miškininkė, dirba Norkaičių medelyne viršininko pavaduotoja. Aprūpina želdomąja medžiaga visas girininkijas.

„Ir tikriausiai būsiu paskutinis miškininkas šeimoje, nes mano sūnūs nesiekė miškininkystės profesijos kaip aš jaunystėje, o pasirinko tiksliuosius mokslus“, - kalbėjo A. Skirbutas.

Jis dar kartą prisiminė nuostabią jaunystę – kai mokėsi jau trečiame akademijos kurse, susipažino su pirmakurse Loreta. Ji apsigyveno tame pačiame bendrabutyje ir tame pačiame aukšte. „Mes, vyresni studentai, buvome pirmakursių krikštatėviai, taip pasikrikštijau savo būsimąją“, - kalbėdamas šypsojosi  A. Skirbutas.

Pašnekovas dar sakė, kad pagrindinis darbas šiuo metu yra medienos gamyba ir pardavimas, iš to urėdija uždirba pinigus. Rusijos krizė dabar turi šiokią tokią įtaką medienos pardavimams, medienos kainos yra sumažėjusios, žiema buvo šilta, todėl sumažėjo ir malkinės medienos kainos – urėdijai bus sunkiau verstis, šiemet bus mažesnės pajamos. „Tikiuosi, kad vis dėlto dirbsime pelningai, atliksime visus miško priežiūros ir sodinimo darbus. Viskas bus puiku“, - pokalbį užbaigė A. Skirbutas.