Pagėgiškiai mokomi, ką daryti, kad blusos nekąstų

 
Kodėl buvo renkami parašai?
 
Rinkti parašus ir kreiptis į Savivaldybės išrinktuosius nuspręsta todėl, kad politikai sužinotų apie šią problemą ir rastų geriausią jos sprendimo būdą.
 
D. Jančaras sakė, jog rinkti parašus buvo malonu: „Pastebėjau keistą šiais laikais dalyką – manau, kad pagėgiškiai solidarizuojasi. Pasirašė ir tie žmonės, kurių ši problema visiškai neliečia, t. y. jie dar nepajuto ant savęs šių padarų įkandimų, tačiau supranta ir girdėjo, kad kitiems tai tikrai didelė bėda. Dėl tokio pasirašančiųjų elgesio patyriau jausmą, kurį galėčiau apibūdinti kaip vienybės pojūtį, kurio šiais laikais mums taip visiems trūksta, o aš turėjau galimybę tai patirti. Iš pradžių manėme, kad rinksime parašus tik iš Pagėgių miesto gyventojų, tačiau atliekant šį darbą pasitaikė žmonių ir iš kitų savivaldybės vietovių, kuriose, pasirodo, ši problema taip pat aktuali. Daugelis pasakojo, kad kituose Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse blusų epidemija taip pat labai įsisenėjusi, todėl galime manyti, kad pagėgiškiai bus pirmieji šalyje, kurie apie tai prabils viešai ir taip pradės Lietuvos švarinimosi nuo blusų procedūrą.
 
Gitana Mickevičienė, rinkusi parašus, pasakojo: „Buvo nedrąsu, nes blusų problema atrodo lyg kažkokia gėdinga ir žmonės nedrįs tai pripažinti, tačiau buvau maloniai nustebinta, kuomet vos tik išgirdę žodžius blusos ir dezinsekcija žmonės puolė rašytis, jiems daugiau nieko aiškinti nereikėjo. Pasirodo, problema daug didesnė, nei man atrodė iš pradžių. Tai ne vieno kokio kiemo bėda, tai jau teritorijos problema, o gal ir visos Lietuvos, todėl jau pats laikas pradėti tvarkytis. Esu dėkinga visiems pasirašiusiesiems už jų drąsą. Smagu, kada žmonės pradeda ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, o ne slėpti ją“.
 
Blusos – socialinė-politinė problema!
 
Pagėgių savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė sveikatai ir sanitarijai Irena Levickienė „Šilokarčemai“ teigė, kad po prašymu yra daugybė gyventojų parašų, todėl Savivaldybės administracija nusprendė orientuotis į švietėjišką veiklą – apie tai paaiškinti žmonėms visuomenės informavimo priemonėse.
 
„Mes pasistengėme suteikti daugiau žinių, paraginti žmones, kad jie palaikytų švarą namuose, prižiūrėtų naminius gyvūnus, - sakė I. Levickienė. – Mat kai kurių pagėgiškių teigimu, padaugėjo blusų, todėl ir buvo nuspręsta vykdyti tokią akciją – apklausti gyventojus, ar tikrai padaugėjo tų blusų. Mokyklose protrūkių nėra, konkrečių skundų neturime, bet ta problema yra aktuali ir visoje Lietuvoje. Tai - socialinė-politinė problema – kiek yra asocialių asmenų, benamių gyvūnų. Pas mus dabar dėl benamių gyvūnų situacija nebloga, nebeturime jų tiek, kiek anksčiau čia jų būdavo. Kartu su Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru geranoriškai nutarėme, kad tokia informacija būtų paskelbta žiniasklaidoje, rengiamės išleisti lankstinukus, kuriuos su seniūnijų pagalba išdalinsime socialinės rizikos šeimoms. Mes negalime važiuoti ir tikrinti pastarąsias šeimas, o konkrečių skundų, kad būtų kur nors blusų židinys, nesame gavę. Dažniausiai blusas platina benamės katės“.
 
Nelogiškos klaidos sukelia juoką
 
Beje, minėtojo prašymo, kurį pasirašė pagėgiškiai, viename sakinyje, pasak I. Levickienės, yra pora nelogiškų klaidų.
 
Prašoma organizuoti dezinfekciją visoje Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Pirma, žodis „dezinfekcija“ reiškia užkrečiamų ligų užkrato naikinimą. Turi būti „dezinsekcija“ – tai kenksmingų vabzdžių ir erkių naikinimas. Antra, tokį darbą organizuoti visoje savivaldybės teritorijoje nėra jokio pagrindo, nes šiuo metu negauta nė vieno skundo dėl atsiradusio blusų židinio. Blusų naikinimo cheminiai preparatai – tai ne kovos su žvėrių pasiutlige jaukas, kuris išmėtomas iš lėktuvų visuose miškuose. Dezinsekcijai naudojamos priemonės yra pavojingos žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl dėl kažkokių blusų iš lėktuvų nupurkšti visą Pagėgių kraštą būtų panašiai tas pats, kaip panaudoti cheminį ginklą prieš čia gyvenančius piliečius.