Didžiausią paklausą darbo rinkoje turi apdailininkai, padavėjai, barmenai

Situacija Šilutės darbo rinkoje – ne tokia jau ir prasta

Į „Šilokarčemos” redakciją vis kreipiasi darbdaviai, ieškantys darbuotojų. Laikraštyje jau nebe pirmą kartą dedami skelbimai, jog ūkininkai ieško pagalbinių darbuotojų ūkiuose, kelios baldų gaminimo įmonės ieško stalių staklininkų, stalių operatorių, ar tiesiog bet kokio profilio darbuotojų. Apskrityje yra keletas šakočių kepyklų, tačiau ir joms trūksta darbuotojų. Sunkaus fizinio darbo, naktinių pamainų pabijoję darbuotojai išeina į kitas darbovietes arba emigruoja ir darbdaviams vėl tenka ieškoti naujų darbuotojų. Tai darbo pasiūlymai nekvalifikuotiems darbininkams.

Aukštąjį išsilavinimą turintiems darbo pasiūlymų taip pat yra – šiuo metu ieškomi turizmo informacijos specialistai ir kultūrinės veiklos vadybininkai, viešbučiui reikalinga administratorė.

Taip pat labai reikalingi C, E kategorijas turintys tolimųjų reisų vairuotojai. Atrodytų, darbo yra, tik imk. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus vadovo Andriaus Šašilkino paklausėme apie situaciją Šilutės darbo rinkoje. 

2015 m. kovo 1 d. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje įregistruota 301 laisva darbo vieta. Štai bedarbiais įregistruoti 398 asmenys. Mėnesio pabaigoje bedarbių darbo biržos sistemoje buvo 3 488. Iš jų per mėnesį buvo įdarbinta 438. Į aktyvias darbo rinkos politines priemones išsiųsti 97 asmenys.  Iš jų 38,1 proc. – profesinio mokymo, 50,5 proc.  – remiamojo įdarbinimo.

Lyginant su 2014 ir 2013 metų statistika, mažiausiai sumažintas bedarbių procentas 2013 metais. Tada užregistruotų bedarbių buvo 4 311, iš jų įdarbinta 236, į aktyviąsias darbo rinkos politines priemones išsiųsta 53, o bedarbių procentas 2013 m. kovo 1 d. buvo 16,4 proc., balandžio 1 d. – 16,0 proc.

Žiūrint į situaciją visos Lietuvos mastu – 2015 m. kovo 1 d. bedarbių skaičius siekė 20 914. 2014 m. fiksuota 18 775 bedarbiai, tad skaičius išaugo 2 139. Įregistruota laisvų darbo vietų – 21 883, įdarbinta asmenų – 16 915, nusiųsta į aktyviąsias darbo rinkos politikos priemones – 5 398 asmenys.

Seniūnijose – didelis nedarbo procentas

Palyginus 2014  ir 2015 metų tą patį laikotarpį – kovo 1 dieną laisvų darbo vietų registracijos situacija mažai keitėsi. 2014 m. kovo 1 d. buvo įregistruota 298, o 2015 m. kovo 1 d. – 301 laisva darbo vieta.  Taip pat mažai keitėsi ir užsiregistruojančiųjų bedarbių skaičius. 2014 m. kovo 1 d. jų užsiregistravo 390, o 2015 m. kovo 1 d. – 398. 2014 m. kovo 1 dienos duomenimis, įdarbintas buvo 321 asmuo, o 2015 m. kovo 1 d. – 438. Taigi, tai 117 bedarbių daugiau. Į aktyviąsias darbo rinkos politikos priemones 2014 m. kovo  mėn. buvo išsiųsti 98, o tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. – 97 asmenys.

Sužinoję situaciją Šilutės mieste, pasidairėme, kas dedasi seniūnijose. Padėtis tikrai nustebino. Didžiausias nedarbo lygis yra Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – 14,2 proc. Po to rikiuojasi Usėnų seniūnija – 13,8 proc., Juknaičių seniūnija – 13,6 proc., Rusnės seniūnija –13,4 proc., Kintų seniūnija – 13,2 proc., Švėkšnos seniūnija – 13,0 proc., Katyčių seniūnija –12,6 proc., Gardamo seniūnija – 11,9 proc., Šilutės seniūnija – 11,8 proc. Mažiausias nedarbo lygis nustatytas Saugų seniūnijoje – 10,8 proc.

Norėdami pasiteirauti, kodėl seniūnijose toks didelis nedarbo procentas, susisiekėme su seniūnijų „rekordininkių“ atstovais. Štai iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos socialinio darbo organizatorės Almos Pupšienės išgirdome vieną pagrindinių priežasčių – atstumą. „Į Žemaičių Naumiestį paskutinis autobusas atvyksta apie 19.00 valandą vakaro, ir viskas, daugiau joks keleivinis transportas nebekursuoja. Yra mūsų seniūnijoje žmonių, kasdien važinėjančių į vieną iš baldų įmonių, yra dirbančių Šilutėje, bet tai yra žmonės, turintys automobilius. O jei kalbėti apie savo klientus, gaunančius socialines pašalpas, tai tokių turiu, bent jau šeimų yra apie 200 su trupučiu. Yra grupelė tokių, kurių jau nebenori įdarbinti – tai su alkoholiu draugaujantys asmenys. Manau, dėl tokios padėties šiek tiek kalta ir Darbo birža, kuri nelabai stengiasi dėl seniūnijose gyvenančių žmonių“, - sakė A. Pupšienė.

Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys sakė, kad kas nori, tas visada randa darbo: „Nieko nei užstoti, nei peikti negaliu. Kas nori – darbo visada atranda ir neturi jokių problemų. Už socialines pašalpas atidirbančių asmenų turime, bet iš jų atsisijoja dar viena kategorija – stikliuko draugai. Dabar prasideda darbai laukuose, tad ūkininkai tikrai turi darbo į valias. Kodėl niekas nenori eiti dirbti pas ūkininkus? Negaliu tiksliai pasakyti, tai jau atskiras klausimas. Bet šiuo metu seniūnijoje, atmetus ūkininkus ir turinčius darbus žmones, liko praktiškai vien draugaujantys su butelaičiu“.

Kalbinta Juknaičių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė sakė: „Kodėl toks aukštas nedarbo lygis mūsų seniūnijoje? Aš siūlyčiau to klausti Darbo biržos. Kodėl jie nesistengia padėti darbo neturintiems žmonėms? Kodėl jiems nesiūlo darbo? Pavyzdžiui, atokesniuose kaimuose, 10 km spinduliu aplink Juknaičius gyvenantys žmonės vien dėl susisiekimo su miestu problemos taip ir stovi Darbo biržos bedarbių eilėse ir nejuda pirmyn. Jiems išsigelbėjimas – socialinės pašalpos. Jaunų žmonių savo sąrašuose daug neturiu. Pačiuose Juknaičiuose bedarbių nėra tiek jau ir daug, viską sudaro aplinkiniai kaimeliai. Dabar prasideda vasaros darbai, tai tikrai tą minimalų atlyginimą kas norės, tas užsidirbs. O dėl darbo pas ūkininkus, tai yra tokių, kurie pasiskaičiuoja, jog jie gaudami pašalpas susirinks daugiau nei jiems mokės ūkininkas ir jie net neina. Jei ūkininkai mokėtų žymiai didesnį atlyginimą, žmonės tikrai netūnotų namuose ir eitų dirbti“.

Darbo biržos atstovai „piešia“ gerą ateitį bedarbiams

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriaus vadovo A. Šašilkino ir  vyriausiosios specialistės Danės Mongirdienės paklausėme apie populiariausias specialybes, šiuo metu esančias Šilutės darbo rinkoje. Išgirdome, jog tai apdailininkai, padavėjai, barmenai. „Šiuo metu bedarbių skaičius yra pamažėjęs dėl žvejybos, nes vyrai išsipirko leidimus žvejybai ir verslo liudijimus prekybai žuvimi. Vyresnio amžiaus moterys mieliau renkasi slaugos ar namų valymo darbus Vokietijoje – ten jos uždirba daug daugiau nei čia. Dabar artėja vasaros sezonas – bus labai reikalingi padavėjai, barmenai, ledų pardavėjai ir t. t.“, – sakė D. Mongirdienė. Pasidomėjome ir tuo, kokių specialistų šiuo metu mažiausiai reikia mūsų krašto darbo rinkai. Vieni iš jų – IT specialistai. „Jie dažniausiai net nebeatkeliauja iki Darbo biržos. Tokie specialistai vieni per kitus susiranda klientų, naujas darbo vietas arba įsteigia savo įmonėles. Jei ateina užsiregistruoti pas mus, pasako, kad darbą jau kaip ir turi, tad naujų pasiūlymų jiems nereikia. Nekvalifikuotus darbuotojus išsiunčiame į aktyvias darbo rinkos politines priemones. Daugiausia jų – pusę – išsiunčiame į remiamojo įdarbinimo programas: įdarbinimas subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, viešieji darbai, darbo rotacija“, - pasakojo Klaipėdos teritorinės Darbo biržos Šilutės skyriaus vadovas A. Šašilkinas. Pasak jo, Darbo birža tikrai yra suinteresuota padėti bedarbiams rasti ir gauti darbo vietą. „Tokio dalyko, kad numotume ranka į bedarbius, tikrai nėra. O tai, kad neatvykus į Darbo biržą tą pačią dieną išbraukiame lauk – mitas. Taip tikrai nėra. Išbraukiame tik palaukę 3, 5 arba net 7 darbo dienas. Elgiamės visada iš žmogiškosios pusės. Jei žmogus suserga – duomenų bazėje matome duomenis iš Ligonių kasų apie jo ligą. Jei tenka gultis į ligoninę – iš ten taip pat gauname duomenis, jog mūsų klientas paguldytas gydymui. Tokiu atveju niekada neišbraukiame iš sąrašų. Išbraukiame tik tada, kai nėra nurodyta jokia konkreti priežastis, dėl ko žmogus neatvyko paskirtu laiku pas savo konsultantą. Nežinau, kaip tai veikia, bet yra ir tokių žmonių, kurie su darbdaviais susitaria, kad įrašytų, neva, nėra laisvų darbo vietų, ir tas žmogus vėl grįžta pas mus. Visi labai bijo prarasti socialines išmokas, nes jei išbrauksime juos iš sąrašų – jie nebegaus tų socialinių išmokų tris mėnesius. Tad jie jau stengiasi tvarkingai atvykti, arba jei jau pavėluoja vieną dieną – labai pergyvena, kad tik neišmestume jų iš Darbo biržos“, - sutartinai tvirtino tiek A. Šašilkinas, tiek D. Mongirdienė.

Pasiteiravome ir apie į Lietuvą po truputį grįžtančius emigrantus. D. Mongirdienė mums prasitarė, kad iki Darbo biržos jie dažniausiai taip pat neateina: „Jie grįžta su naujomis idėjomis, emigrantai nebenori dirbti kitiems, jie nori kurti kažką savą. Emigrantai grįžta užsienyje užsidirbę pinigų, apžiūrėję Lietuvos rinką, paslaugų paklausą ir pasiūlą, turintys idėją ir ją čia stengiasi realizuoti. Tai, manau, labai šaunu, nes jie sukuria kad ir kelias, bet naujas, darbo vietas“.

Reklama: simplika.lt