Siūloma nuteistiems dažniau leisti bendrauti artimaisiais
ru.delfi.lt nuotrauka
„Lietuvai tarptautinės žmogaus teisių organizacijos yra išsakiusios priekaištų dėl suimtųjų nuteistųjų kalinimo sąlygų, todėl šiomis parengtomis pataisomis siekiame sąlygas jiems pagerinti. Siūlome, kad nuteistieji galėtų dažniau matytis su artimaisiais, skambinti į namus“, - pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) delegacijos 2012 m. vizito Lietuvoje ataskaitoje raginama sudaryti galimybes nuteistųjų trumpalaikius pasimatymus su šeimos nariais organizuoti be stiklinės pertvaros, sudaryti palankesnes galimybes palaikyti ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis (daugiau pasimatymų, telefoninių skambučių). Kartu CPT ragino Lietuvą atsisakyti asmenų perkėlimo iš tardymo izoliatorių į policijos areštines iki 15 parų praktikos ir numatyti, kad galimi tik išimtiniai ir kuo trumpesni tokio perkėlimo į policijos areštines atvejai.
Parengtose pataisose siūloma padidinti nuteistiesiems tenkančių ilgalaikių ar trumpalaikių pasimatymų bei teisės paskambinti telefonu skaičių. Taip pat siūloma trumpalaikius suimtųjų ir nuteistųjų pasimatymus su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba papildomus trumpalaikius pasimatymus socialiniams ryšiams palaikyti vykdyti neizoliuojant nuteistojo ar suimtojo ir į trumpalaikį pasimatymą atvykusių asmenų (t. y. pokalbiai vyks be stiklinės pertvaros). Tokius pasimatymus stebės įkalinimo įstaigos pareigūnas.
Pagal siūlomą projektą paprastajai grupei priskiriami nuteistieji per 2 mėnesius galės gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymus (šiuo metu tokius pasimatymus galima gauti sykį per 3 mėnesius), o lengvajai grupei priskiriami nuteistieji – du ilgalaikius ir du trumpalaikius pasimatymus per 2 mėnesius (šiuo metu leidžiamas vienas ilgalaikis ir vienas trumpalaikis). Be to, šiai grupei priskiriami asmenys vieną kartą per dieną galės skambinti artimiesiems telefonu.
Projekte siūloma iki 5 parų sutrumpinti asmenų, iš tardymo izoliatorių perkeltų į policijos areštines, laikymo jose terminą (šiuo metu šis terminas – 15 parų) ir nustatyti, kad tokie perkėlimai galimi tik motyvuotu prokuroro ar teismo sprendimu. Ne paslaptis, kad praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų, todėl siūloma atsisakyti praktikos, kai sprendimą dėl minėtų asmenų perkėlimo į policijos areštines priima ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Pataisose numatoma, kad nuteistieji, kuriems sukako 18 metų, galėtų būti palikti tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Tokiu būdu siekiama kad net ir sukakę pilnametystės šie asmenys iš esmės galėtų baigti atlikti (maksimalus nepilnamečiams galimos skirti laisvės atėmimo bausmės terminas – 10 metų). Tokiu būdu būtų iš esmės išvengiama atvejų, kai pilnametystės sulaukę nuteistieji privalo būti perkeliami į pataisos namus, kurių aplinka gali neigiamai paveikti šių asmenų socialinės reabilitacijos rezultatus.
Pataisose taip pat siūloma nustatyti aiškesnes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygas, kurios leistų objektyviau spręsti dėl šio instituto taikymo nuteistajam tikslingumo. Vietoj nebaigtinio sąrašo sąlygų, siūloma nustatyti, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo būtų vertinama, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kokias resocializacijos priemones įvykdė bausmės atlikimo metu ir kaip jos padėjo sumažinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Kartu, siekiant paskatinti intensyvios priežiūros taikymą nuteistiesiems, projekte numatoma galimybė nuteistiesiems keliais mėnesiais anksčiau teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, jei jie sutinka, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu bus stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis pagal visai parai sudarytą nuteistojo dienotvarkę.
Elektroninio stebėjimo priemonės iki šiol buvo taikomos tik probuojamiesiems (lygtinai paleistiems nuteistiesiems ir asmenims, kuriems bausmės vykdymas atidėtas). Šių priemonių naudojimas praktikoje iš esmės pasiteisino, t.y. nė vienas nuteistasis dėvėdamas elektroninio stebėjimo prietaisą, nepadarė nusikalstamos veikos. Todėl projektuose siūloma elektroninio stebėjimo priemones naudoti ir kitų nuteistųjų priežiūrai, t.y. nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismas yra nustatęs pareigas, susijusias su buvimu tam tikroje vietoje ir tam tikrą laiką. Be to, elektroninį monitoringą siūloma taikyti ir į pusiaukelės namus perkeltiems nuteistiesiems, o taip pat trumpalaikei išvykai į namus išleistiems nuteistiesiems. Ši naujovė ne tik skatins pačius nuteistuosius pavyzdingai elgtis, kad jiems būtų švelninamos įkalinimo sąlygos (galimybė trumpam išvykti namo, bendrauti su artimaisiais), bet ir užtikrins visuomenės saugumą, kadangi kiekvienas tokio nuteistojo žingsnis bus veiksmingai kontroliuojamas.
Parengti Baudžiamojo kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimų projektai pateikti svarstyti Seimui.
Su šių įstatymų projektais galima susipažinti internete.
Straipsnio komentarai
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
