Dėl teismų Kintų prieplaukoje neremontuotas pastatas
S.Bairašauskas neturi galimybių pradėti pastato remonto: vos pabaigęs vienus teisminius ginčus – sulaukia kitų.
Nepastebėti nebuvo negalima
Lankantis bebaigiamoje už Europos Sąjungos lėšas įrengti Kintų prieplaukoje išties pastebimas tas liūdnos išvaizdos pastatėlis, kuris aiškiai nesiderina prie naujos, sutvarkytos aplinkos. Pasiteiravus, kodėl jis nebuvo remontuotas ir pritaikytas prieplaukos reikmėms, prieplaukos statybos darbus vykdęs darbų vadovas paaiškino, kad tai privati nuosavybė, todėl ir nepateko į projekto rengėjų akiratį. Apsilankymo metu vis dėlto labiau dėmesį patraukė naujos krantinės, inžineriniai įrenginiai bei erdvė, kuri atsivėrė toje vietoje išpjovus nendres. Tad domėtis šiuo pastatu, kodėl jis toks apleistas ir koks likimas jo laukia, teko jau po minėto straipsnio pasirodymo.
Savininkas ir pastato įsigijimas
Nereikėjo didelių pastangų, kad paaiškėtų, jog šio pastato Kuršių marių pakrantėje savininkas – buvęs Kintų girininkas, vėliau Šilutės miškų ūkio vyriausiasis inžinierius, buvęs Šilutės miškų urėdas Stepas Bairašauskas. Jis sutiko paaiškinti, kaip tapo šio pastato savininku ir kodėl kol kas nieko nedaro, kad jis išties atrodytų gerai, nedarkytų naujo vaizdo bei organiškai įsilietų į naujos Kintų prieplaukos bendrą vaizdą.
S. Bairašauskas papasakojo, kad apie 1970 metus, kai jis buvo Kintų girininkas, iš pavasariais užliejamos Kuršių marių pakrantės išsikėlė ilgai čia gyvenusio kintiškio šeima. O tą vietą kintiškiai dar ilgai vadino ten gyvenusio Pielikio prieplauka. Gyvenamą namą kintiškis „iškėlė“ į gautą sklypą Kintuose, o ūkinį pastatą iš jo įsigijo S. Bairašauskas. Jis prisimena, kad tai buvęs medinis ūkinis pastatas, labiau tinkamas vadinti pašiūre. Tuo metu tai buvo nedidelis kanalas, kuris laikėsi dabartinio kanalo posūkio vietoje. Kintų apylinkėse vienu metu darbavosi melioratoriai, todėl girininkui kilo mintis ne tik kanalą pagilinti, bet ir jį išsikasti iki turimos pašiūrės. Sovietiniais laikais buvo galima daug ką padaryti nederinant bei susitarus už tais laikais populiarų atlyginimą – naminę degtinę. Taip per vieną savaitgalį kanalas buvo iškastas iki tos pašiūrės, nes S. Bairašauskas ketino joje laikyti savo valtis.
Nuo tos pašiūrės labai gerai matėsi marios ir ten plaukiantys žvejai. Tai kažkam nepatiko, todėl, S. Bairašausko manymu, dėl to ta nuošaliai stovinti pašiūrė buvo padegta. Jos vietoje jis ir pastatė dabartinį statinį, kuris tarnavo kaip valčių garažas.
Ginčai
S. Bairašauskas sakė, kad maždaug prieš dešimt metų jis sutiko į tą pastatą įsileisti šioje Kuršių marių vietoje pramonine žvejyba užsiimantį žveją. Jis čia laikė tinklus bei kitus žvejybai reikalingus įrankius. Tačiau prieš keletą metų jis ėmė reikšti pretenzijas į šį pastatą. Nors S. Bairašauskas turėjo visus šio pastato dokumentus iš valstybinio registro – prasidėjo bylinėjimasis. Tas žvejys (pavardė redakcijai žinoma, bet dėl tebevykstančių teisminių ginčų jos neminėsime, - aut. pastaba) bandė įrodyti, kad tas pastatas turi priklausyti jam. To padaryti žvejui nepavyko, nors byla buvo nagrinėta visų lygių teismų, kol galiausiai Aukščiausias Teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria nuosavybė ir toliau lieka S. Bairašauskui.
Tuomet prasidėjo kitas ginčas – Valstybinio registro dokumentuose prie to pastato tiesiog įbrėžta betoninė, apie 30 kvadratinių metrų rampa valtims sukelti prieš įstumiant į jas garažą. Ji neaprašyta detaliai, suprantant ją kaip to pastato neatsiejamą dalį. Tačiau minėtas žvejys ėmė reikšti pretenzijas į tą rampą. Ir vėl prasidėjo teismai, kuriuose dabar ginčijama ta dalis. S. Bairašauskas stebisi, kad šis objektas išskirtas iš pastato, nors tokiu atveju privalėtų registre turėti atskirą savo unikalų numerį. S. Bairašauskas minėjo ir daugiau įvairių neatitikimų bei niuansų, kurie ir toliau yra sprendžiami teismuose.
Planai
Turėdamas tokių rūpesčių S. Bairašauskas sakėsi negalintis to pastato tvarkyti. Taip pat yra parengti dokumentai žemės aplink jį išpirkimui. Tačiau kol vyksta ginčai – nieko daryti negalima. Taip pat negalima to pastato ir remontuoti. Pašnekovas sakė, kad jau nebe jis, o jo vaikai ketina uždengti stogą, sutvarkyti sienas taip, kad viskas derėtų prie naujos Kintų prieplaukos. Tačiau dėl vykstančių teismų visi planai kol kas nejuda iš vietos.
Kol vyksta teisminiai ginčai – sovietmečiu statytas valčių garažas gadina naujos Kintų prieplaukos vaizdą.
Straipsnio komentarai
