Lietuvos mediko portretas: algos išaugo, gydytojų nepadaugėjo

Per pastarąjį dešimtmetį (2005–2014 m.) sveikatos personalo skaičius kito nežymiai: gydytojų skaičius beveik nekito, 12,4 proc. padidėjo odontologų, 8,2 proc. sumažėjo slaugytojų skaičius.

Tarp gydytojų daugiausia yra vidaus ligų (2,8 tūkst.), šeimos (2 tūkst.) ir vaikų ligų (1 tūkst.) gydytojų. Per dešimtmetį šeimos gydytojų skaičius padidėjo 15,5 proc., anesteziologų – 21,2 proc., ortopedų traumatologų – 10,5 proc. Gydytojų rezidentų skaičius padidėjo 30 proc. Labiausiai sumažėjo vaikų (21,1 proc.) ir vidaus ligų gydytojų (10 proc.), nes dalis jų persikvalifikavo į šeimos gydytojus.

34,7 proc. visų gydytojų dirbo privačiose sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau tik 9,9 proc. gydytojų darbas privačioje įstaigoje buvo pagrindinis. Tai rodo, kad nemažai gydytojų dirbo ir privačioje, ir valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoje. Tuo tarpu daugiau nei pusei (59,9 proc.) odontologų darbas privačioje įstaigoje buvo pagrindinis.

Beveik 70 proc. gydytojų yra moterys. Mažiau negu vienas procentas slaugytojų yra vyrai.

2014 m. šalyje veikė 136 valstybinės ir savivaldybių ligoninės (įskaitant filialus), kuriose dirbo 46,3 tūkst. darbuotojų, iš jų 9,9 tūkst. gydytojų, 15,9 tūkst. slaugytojų ir 5,8 tūkst. slaugytojų padėjėjų.

2013 m. vienas šalies gyventojas pas gydytojus apsilankė vidutiniškai 8,1 karto, pas odontologus – 1,3 karto. Iš viso per metus gydytojai sulaukė 24 mln. gyventojų vizitų, odontologai – 3,8 mln. vizitų.

Valstybės sektoriuje dirbantys gydytojai 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį iki mokesčių uždirbo 1 197,2 EUR per mėnesį, arba 74,3 EUR daugiau negu 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį.