Individualios veiklos, kitų pajamų ir turto deklaravimui lieka suskaičiuotos dienos

Vertinant individualią veiklą (toliau – IDV) vykdančių gyventojų ankstesnių metų deklaruotas pajamas, nustatoma atvejų, kai deklaracijose nurodoma tik nedidelė dalis realiai gautų pajamų. Praėjusiais metais dėl vengimo deklaruoti pajamas ir mokesčius į mokesčių administratoriaus akiratį patekę rizikingiausi Klaipėdos apskrities verslininkai po individualių pokalbių papildomai deklaravo apie 1,3 mln. litų pajamų, iš jų  prekyba prekyvietėse užsiimantys gyventojai - per 480 tūkst. litų. Didelių neatitikimų nustatyta ir  statybininkų  deklaracijose. Didžiausia papildomai asmens deklaruota pajamų suma -  130 tūkst. litų – taip pat tenka statybininkui.

„Į rizikingiausių gyventojų, vykdančių IDV pagal pažymą arba su verslo liudijimu, sąrašą pateko verslininkai (statybininkai, baldininkai, autoremontininkai, advokatai, architektai ir kt.), ankstesnių metų pajamų deklaracijose nurodę nerealiai mažas pajamas, kurių nepakako turėtoms išlaidoms pragyvenimui ir įsigytam turtui padengti, kurių užaukštintos veiklos sąnaudos beveik prilygo gautoms pajamoms. Atitinkamai į biudžetą nebuvo sumokėta dalis mokesčių“, - sako Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė.

Pasak E. Cibienės, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti IDV vykdančių gyventojų pajamų apskaitą, nuolat vykdo deklaruotų pajamų vertinimą, reikalauja pagrįsti abejotinus veiklos rezultatus. To nepajėgę padaryti, verslininkai dažniausiai padidina deklaruotas pajamas, kai kuriais atvejais net keliolika kartų. Pvz., statybos darbus pagal IDV pažymą vykdantis klaipėdietis, po pokalbio papildomai deklaravo 130 tūkst. litų (38 tūkst. eurų) pajamų, kai iš viso buvo deklaravęs tik 12 tūkst. litų (3,5 tūkst. eurų). Kitu atveju, statybininkas per dvejus metus nurodė gavęs 39 tūkst. litų (apie 11 tūkst. eurų) pajamų ir patyręs kone tokias pačias veiklos išlaidas. Tačiau turėdamas tik šias oficialias pajamas, vien būsto palūkanų per tuos metus jis sumokėjo apie 60 tūkst. litų. Gyventojas papildomai deklaravo 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų) pajamų.

„Jei IDV pagal pažymą vykdantys gyventojai nenurodo visų pajamų, tikėdamiesi sumokėti mažiau mokesčių, tai dirbančiųjų su verslo liudijimais motyvai kiti (nes pajamų mokestį jie sumoka iškart įsigydami verslo liudijimą). Dalis (prekybininkai, baldininkai) mažina deklaruojamas sumas galimai siekdami išvengti pridėtinės vertės mokėtojo statuso ir prievolių, pasitaiko ir tokių, kurie deklaruoja mažas pajamas, nes galimai siekia pasinaudoti socialinėmis išmokomis“, - sako E. Cibienė, akcentavusi, kad Mokesčių inspekcija, siekdama užtikrinti IDV vykdančių gyventojų pajamų apskaitą, nuolat vykdo deklaruotų pajamų vertinimą ir kontroliuoja rizikingiausius.  

Kita vertus, pokalbių su verslininkais metu pastebima ir tai, kad nemaža dalis su verslo liudijimais dirbančių verslininkų klysta nurodydami pajamas, nes deklaruoja pajamų ir išlaidų skirtumą, o ne visas pajamas. Tokiais atvejais deklaracijas taip pat būtina tikslinti, nors mokėtinų mokesčių papildomai ir neatsiranda. Dėl šios priežasties dažniausiai deklaracijas tikslina prekybininkai, taip pat kirpimo, kosmetikos ir soliariumų veikla užsiimantiems gyventojai.

Klaipėdos AVMI primena, savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais galima rasti adresu www.vmi.lt, konsultacijos teikiamos VMI MIC telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Informaciją apie VMI veiklą galite sekti ir socialinio tinklo „Facebook“ oficialiame VMI puslapyje www.facebook.com/Valstybinemokesciuinspekcija. VMI pasitikėjimo linija - 1882, apie mokestinius pažeidimus taip pat galima pranešti pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba užėjus į teritorinius VMI padalinius.