Ar žinote, kiek mokate mokesčių ir ką už tai gaunate?

Tyrimai rodo, kad du trečdaliai lietuvių prisipažįsta nežinantys, kaip surenkamos lėšos pensijai, tik kas trečias tautietis domisi, kokios pensijos sulauks, o kas penktas lietuvis iš viso neketina kaip nors finansiškai ruoštis senatvei.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad lietuviai nesidomi nei pensijomis, nei mokesčiais. „Viena vertus, tai lyg ir normali informacijos asimetrija, juk nors nežinau, kaip veikia kompiuteris, vis tiek galiu juo puikiai naudotis. Tačiau kur kas svarbiau yra tai, kad pati šalies valdžia nededa pastangų, kad žmonės žinotų, kiek iš tiesų jie tų mokesčių sumoka.“

Gydymas ir švietimas nemokami, nes valdžia gera?

Pašnekovo teigimu, valdžia turėtų žmonėms aiškiai pasakyti, kiek jie mokesčių sumokėjo per metus ir ką už juos jie gavo. „Labai dažnai Lietuvoje valdžia užsiima tam tikrą geradario poziciją: švietimas nemokamas, nes valdžios nuotaika gera, gydymas nemokamas, nes ministras geras, o štai keliai sutvarkyti, nes esame Europos Sąjungoje. Apie tai, kad žmogus, gaudamas į rankas apie du tūkstančius litų per metus sumoka apie 22 tūkstančius mokesčių, nutylima.

Mokesčių inspekcija dar kartais primena apie save, bet ir tai dažniau tie atvejai, kai ko nors nesumokėjote, o kiek sumokėjote, niekas neišduoda“, – kalbėjo Ž.Šilėnas ir pridūrė, kad Didžioji Britanija ketina pradėti siųsti kiekvienam mokesčių mokėtojui pranešimus apie tai, kiek jie per metus sumokėjo mokesčių ir kur šie pinigai buvo panaudoti.

Pensija – pašalpa ar investicija?

Anot Ž.Šilėno, nesusikalbėjimas tampa akivaizdus jau tada, kai pradedama kalbėti apie tai, kaip dabartiniai mokesčių mokėtojai įsivaizduoja savo būsimą pensiją. „Tikrai nenorėsiu eiti į pensiją ir nieko neveikti – būti 65 metų amžiaus ir užsiimti niekais, bet būtina apsispręsti, kas ta pensija yra – pašalpa ar investicija?“ – klausė pašnekovas ir patikino, kad šiuo metu yra ta situacija, kai į pensiją žiūrima kaip į pašalpą.

Pašnekovo teigimu, Lietuvoje pensininkas atsiduria tokioje situacijoje, kai jis nieko nebegali reikalauti ar tikėtis, o tik džiaugtis, kad jam mokama bent tiek. „Savęs tokiu pensininku neįsivaizduoju, veikiausiai būsiu vienas iš tų piktų pensininkų, kurie eis ir reikalaus. Tai ne bus kokie nors nepagrįsti reikalavimai, o atsinešiu čekį, įrodantį, kiek per gyvenimą esu mokesčių sumokėjęs“, – kalbėjo Ž.Šilėnas ir pridūrė, kad dažnu atveju paprastai dirbantieji bus sumokėję mokesčių 10–15 kartų daugiau, nei sulauks iš valstybės.

Pensijų sistema – sukčiavimas?

„Po 30–40 metų manau atsiras piktų pensininkų karta, kuri pareikš, kad sumokėjo mokesčių labai daug, gavo labai mažai ir pareikalaus paaiškinti, kur dingo jų pinigai ir į tą klausimą teks atsakyti. Norėčiau orios pensijos ir kalbu ne apie su sumą su daug nulių, bet apie tai, kad jos dydis bent kaip nors sietųsi su tuo, ką aš per daug metų sumokėjau. Priešingu atveju tai jau ne pensija, o kažkas tarp finansinės piramidės ir sukčiavimo“, – situaciją ironizavo ekonomistas.

Kalbėdamas apie trijų Baltijos šalių senjorų situaciją, pašnekovas sakė: „2008-aisiais buvo taip, kad Lietuvos senjorai gyveno santykinai prasčiau, nei apskritai ties skurdo riba atsidūrusi gyventojų dalis, o 2010-aisiais jų padėtis buvo šiek tiek pagerėjusi, bet statistika rodo, kad 2013-aisias vėl buvo grįžtama į 2008-ųjų lygį.“

Lietuvą ištiks Graikijos likimas?

Pašnekovas akcentavo, kad Lietuvos valstybinių pensijų sistema atsilaikė per finansų krizę ir pensijų lygis nesumažėjo tik tiek, kiek „Sodros“ pajamos: „Kai sistema paremta pagal principą „kiek sumoki, tiek turi ir atgauti“, pensijos Lietuvoje turėjo kristi daug mažiau. Tai, kad pensijos nekrito, šiandien mums įrodo ir „Sodros“ deficitas. Jeigu pasiliksime prie pašalpinės pensijų sistemos, kai pensijos mokamos tik iš surinktų mokesčių, tai net ir tais laikais, kai ekonomika augs gana sparčiai, mūsų pensininkai gyvens kur kas skurdžiau nei likusi visuomenės dalis. Žinoma, nepasitenkinimas tokia situacija taip pat augs.“

Nors daug kam ir kelia džiaugsmą tai, kad per ekonominę krizę Lietuvai pavyko tik santykinai nedaug sumažinti pensijas, Ž.Šilėnas kėlė klausimą, kiek Lietuva tokių krizių apskritai dar galėtų ištverti.

„Pamirštame, kad krizės metais valstybės skolą patrigubinome per kelerius metus, bet gyvenimas ilgas, krizių ir ekonomikos sulėtėjimų dar bus ne vienas, ar nebus taip, kad ir mes nueisime Graikijos keliu ir turėsime apie 170 proc. valstybės skolos lyginat su BVP?“ – ironizavo pašnekovas ir pridūrė, kad viena išeičių yra privatus kaupimas.

Lietuviai norėtų gyventi kaip šveicarai

Anot jo, kai kalbama apie privatų pensijos kaupimą, dažnai pateikiamas argumentas – neįmanoma sukaupti tiek, kad užtektų. „Lietuvoje mes turime dar nedidelę privataus kaupimo patirtį ir privačiam kaupimui skiriame labai nedidelę dalį sumokamų mokesčių ir dar nuolat jį mažiname, o galiausiai stebimės, kad nesukaupėme įspūdingo turto“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.

Anot pašnekovo, lietuviai jau seniai pavydi kitų šalių senjorams, kurie senatvėje gali sau leisti oresnį gyvenimą: „Olandijos, Islandijos ar Šveicarijos negalime kaltinti, kad tai laukinio kapitalizmo šalys, kur niekam nerūpi žmogus, tai šalys, kuriose slapta mes norėtume vieną dieną gyventi. Pavyzdžiui, Olandijoje šalies pensijų fondai turi sukaupę įspūdingas sumas. Jeigu, tarkime, Olandijoje viskas sustotų ir niekas nieko neveiktų, vien iš pensijų fondų jie dvejus metus galėtų gyventi.“

Kaupti trukdo politikų manipuliacijos?

Ekonomisto teigimu, į privatų pensijų kaupimą reiktų žvelgti kaip į tam tikrą investicijų kryptį ir tuomet situacija bus pozityvesnė. „Mes mėtomės, kai Seimo nariai metų pabaigoje atsidaro savo sąskaitą ir pasitikrina, koks prieaugis, ir jiems tai nepatinka, tuomet skubama steigti įstatymo projektus, kaip mažinti atskaitymus ar mažinti pensijų sistemą. Pensijos kaupimas – labai ilgas ir nuoseklus procesas, jei kas porą metų kaitaliosime tvarką, nesukaupsime tiek, kiek tikimės.“

Pašnekovo teigimu, dabartinis lietuvių kaupimas privačiuose pensijų fonduose primena jaunimui skirtą programėlę, kur žaidžiama labai mažomis sumomis. „Stebuklo neįvyks ir mes per dešimt metų neprasigyvensim, per penkerius metus nepasieksime Švedijos ar Šveicarijos lygio.

Mūsų pensijų sistema stovi ant vienos kojos ir aš ta koja nepasitikėčiau, nes tai mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos valdo politikai. Jei mes pensijų sistemą pastatytume bent ant dviejų kojų – mokesčių mokėtojų pinigų, kuriuos investuoja valstybė ir privačių investicijų, tokia sistema būtų daug stabilesnė. Kažin ar tikėtina, kad jos abi žlugtų vienu metu“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.