Policininką daužė bei spardė moteris ir jos sūnus

Teismas nustatė, kad J. G., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino policijos pareigūnui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas. Tai yra praėjusių metų birželio 22-ąją, apie 20 val. 30 min., namo kieme, siekdama, kad nebūtų sulaikytas jos sūnus, nevykdė Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. M. teisėto reikalavimo nesipriešinti. Ji priešinosi ir grūmėsi su pareigūnu bei vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę. Taip buvo padarytas veido sumušimas su minkštųjų audinių patinimu apatiniame žandikaulyje, tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Moters sūnus R. G., panaudodamas fizinį smurtą, taip pat pasipriešino tam pačiam pareigūnui. Tą vakarą, apie 21 val., Šilutės rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (vagystė), koja spyrė pareigūnui į krūtinę, tuo padarydamas krūtinės ląstos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva krūtinkaulyje. Ir tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. G. dėl pareikštų kaltinimų kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą atvyko policijos pareigūnai, kurie ieškojo jos sūnaus. Šis buvo išgėręs ir miegojo, ji bandė jį prižadinti, tačiau nepavyko. Po to policijos pareigūnai, paėmę jį basą, norėjo išsivežti, ji šaukė, kad neišvežtų, bandė sulaikyti ir trenkė kumščiu vieną kartą policininkui į veidą. Moteris prisipažino vartojanti psichotropinius vaistus, teigė, kad tuo metu buvo išgėrusi tik vieną stiklinę alaus, kepant šašlykus. Nežinojo, ar galėjo toks išgerto alkoholio kiekis turėti įtakos jos veiksmams. Gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, žalą ligonių kasai atlygino. Sakė prižiūrinti sergančią mamą, todėl būtų sunku atlikti viešuosius darbus.

R. G. taip pat kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs alkoholio ir miegojo namie. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė į komisariatą. Būdamas išgėręs ir užsimiegojęs jis papriešino pareigūnams ir vieną kartą koja spyręs policininkui į krūtinę. Savo poelgį įvertino blogai. Anksčiau paskirta teismo bauda yra išieškoma dalimis, dar nėra jos baigęs mokėti.

Nukentėjęs pareigūnas D. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pagal gautą iškvietimą dėl Z. Š. sumušimo kartu su patruliu A. M. nuvyko į nurodytą vietą. Ten Z. Š. paaiškino, kad jį sumušė ir apvogė R. G. bei dar vienas vyriškis. Kartu su nukentėjusiuoju Z. Š. pareigūnai nuvyko R. G. namus, kur kieme sutiko jo motiną. Pastaroji įleido į namus, nuvedė į kambarį, kur miegojo sūnus, bandė jį pažadinti, bet šis tik keikėsi necenzūriniais žodžiais ir nesikėlė. Pagaliau pareigūnai pažadino R. G. ir jam paaiškino, kuo įtariamas, liepė keltis ir kartu vykti į policijos komisariatą. R. G. nesikėlė, pareigūnus ir toliau visaip keikė, o vedamas į tarnybinį automobilį stumdėsi. Moteris bandė sutrukdyti sulaikyti sūnų, tampė pareigūną už tarnybinės uniformos, ji ne kartą buvo perspėta, kad netrukdytų policijos pareigūnams.

Kieme moteris du kartus kumščiu sudavė jos sūnaus sumuštam Z. Š. į krūtinę ir bandė įspirti, todėl policininkas atitraukė ją nuo Z. Š. Tada kumščiu į veidą „pavaišintas“ pareigūnas. Moteriškei buvo uždėti antrankiai ir kartu su sūnumi abu atvežti į policijos komisariatą. Besodinant moterį ant kėdės, jos sūnus Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui įspyrė į krūtinę. Dėl motinos ir sūnaus smūgių pareigūnas juto fizinį skausmą, todėl kreipėsi į medikus.

Liudytojas Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis atpažino R. G., kaip statybinį lazerį pavogusį ir jį sumušusį asmenį. Sakė matęs, kaip po kelių minučių policijos pareigūnai iš kambario išsivedė R. G., paskui juos išbėgusi jo motina keikėsi, garsiai šaukė, bandė sutrukdyti, kad nebūtų išvežtas jos sūnus. Po to pribėgusi kumščiu sudavė Z. Š. du smūgius į krūtinę ir kumščiu trenkė į veidą policijos pareigūnui, kuris moterį nuo jo atitraukė.

Kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

J. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad padarė nusikaltimą būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nelaikytina, nes jai nustatytas nedidelis alkoholio kiekis  - 0,15 promilės. Esant tokiam kiekiui leidžiama vairuoti transporto priemonę, tai pagal nustatytas teisės normas laikoma, kad asmuo, būdamas tokios būsenos, elgiasi adekvačiai. Nustatyta, kad moteris vartoja ir psichotropinius vaistus, todėl išgėrus alkoholio nors ir nedidelį kiekį, tai gali turėti įtakos asmens poelgiams.

Moteris anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi sveikatos sutrikimų, todėl teismas manė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jai baudą.

Jos sūnus anksčiau teistas, taip pat ir už veiką, susijusią su sveikatos sutrikdymu. Teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirbantis, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl siekiant bausmės tikslų ir atsižvelgiant į veikos recidyvą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant paskiriamos bausmės vykdymą.

Teismas nusprendė J. G. pripažinti kalta ir paskirti jai 188,3 euro baudą, o jos sūnui – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Bet šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šis nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.