Gėda jau atgyventa?
Internetas – ir lobynas, ir šiukšlynas, žiūrint ko jame ieškosi. Jaunų žmonių pažintys, lengvabūdiškai užsimezgusios internetinėse svetainėse, deja, neretai virsta net kriminalinėmis istorijomis ir tampa pretekstu ikiteisminiams tyrimams dėl pornografinio pobūdžio dalykų. Į jas įsipainioja ne vien suaugusieji, bet ir nepilnamečiai. Berniukai ir mergaitės šiandien kur smalsesni lytiniam gyvenimui nei senoji karta, tikėjusi, kad tam reikia pribręsti, kad viskam – savas laikas. Bet dalis jaunimėlio, prisižiūrėję pornografinių filmukų, kai kurių begėdiškų televizijos laidų, nemąstydami puola tenkinti kūniškuosius instinktus, klaidingai sutapatindami žemus jausmus su, neva, meile. Po to dažnam tenka nusivilti.
Pajacui gyvenimas – juokas...
Kai kuriems vyrams, matyt, nebeužtenka televizijos vaizdelių naktimis, kai rodomas ištvirkavimas. Visiems gerai žinomi žodžiai „paleistuvis, paleistuvė“ viešojoje erdvėje pakeisti tarsi nekaltais „seksuali, seksualus“ – taip diplomatiškiau, mažiau šokiruoja katalikų ausis. Lietuviai garsiai švenčia krikščioniškas šventes, vaikšto į bažnyčią, tačiau jau daug kas vargu ar belaiko paleistuvystę nuodėme. Lytinis aktas uždaro vakarėlio metu pirmą kartą Lietuvoje viešai parodytas Vilniaus klube „Mens Factory“ 2006 metais, svingeriams švenčiant Heloviną. Apie tai rašė laikraštis „L.T.“ (2006.XI.6., Nr.204). Tiesa, „besimylintys” veidus slėpė po kaukėmis. Dora mūsų šalyje nebėra visuotinė vertybė. Tą vaizdžiai demonstruoja kai kurie televizijos kanalai. Štai vienas lenkiškas kanalas rodo popiežių, kitas – moters ir vyro aikčiojimus gulint, klūpant, sėdint. Prašau, žiūrėkit, gerėkitės. Lenkija, Lietuva – katalikiškos šalys, tačiau ar tuo galima betikėti 100 procentų? Taip, stūkso gražios bažnyčios, kunigai rėžia pamokslus, tuokia poras, bet religijos įtaka viešajame gyvenime silpsta, darosi labiau formali, dekoracinė nei gili. Apie Vakarų pasaulio nukrikščionėjimo mastus kalba žymus lietuvių filosofas, profesorius Vytautas Radžvilas. Jis šį procesą įvardija kaip aklą, cinišką vakariečių elito neapykantą krikščionybei, religijai. Anot filosofo, žlugusio komunizmo ir dabartinio globalaus liberalizmo pamatinių vertybių skirtumai ne itin reikšmingi, tarsi šeimyninis ginčas, t.y. tiek ateistinės visuomenės, tiek liberaliosios, vartotojiškosios pagrindiniai principai – antikrikščioniški, radikaliai sekuliaristiniai ir materialistiniai. Minimų sistemų vykdomoje politikoje religinis bei moralinis dėmuo praktiškai bereikšmis. Pradėta teigti, jog politikoje nėra ir negali būti vietos moralei. Nukriščionėjimą iš dalies lemia gelminės, net paslaptingos priežastys, nepaliaujamas kryptingas visuomenės smegenų plovimas per žiniasklaidos priemones. Užmirštama, jog tikras tikėjimas struktūrina žmonijos idealus, vertybes ir lemia net kasdienį gyvenimo būdą. Kažkam to nereikia. Kai daugeliui gyvenimo kelrodžiai yra renginių vedėjai, tai ir gyvenimas daugeliui – pajacinis: kasdien šventė, linksmybės, juokai. Kur tai nuves? Kitiems lieka tikėti bažnyčios atgimimu: gal vieną dieną Šventasis Tėvas atvirai paragins krikščionis stoti į kovą už savo teises ir laikytis 10 Dievo įsakymų?!
Nešvankūs susikūkavimai
Lietuvaičiai ne tik skaldo viešai anekdotus apie tai, kas žemiau bambos, bet ir atvirai giriasi, kas su kuo miega, kiek turi lytinių partnerių. Gėdos, matyt, nebeliko. Ištvirkauja ir nepilnamečiai. Tokia teisybė, kurią ne visi nori matyti, girdėti. Ji daug kam nepatogi: tėvams, mokytojams, politikams. Nors šie dalykėliai nuolat išnyra skandaliukais, bet lemiamų išvadų, kurios pasitarnautų panašių istorijų prevencijai, matyt, nepadaroma. Ypač skaudu dėl sulaužytų nepilnamečių gyvenimų. Šilutės rajone taip pat būta „draugysčių“, pasibaigusių baudžiamosiomis bylomis. Viena istorija itin pamokanti. 21-erių metų vaikinukas iš Marijampolės rajono interneto pagalba susipažino su 15–mete šilutiške. Užsimezgusi pažintis Romeo ir Džiuljetos meile nevirto. Kai pamariškė atsisakė draugystės, jaunuolis kerštaudamas išplatino intymias jos nuotraukas ir 6 minučių trukmės pornografinį filmuką, įrašytą į DVD formato kompaktinę plokštelę. Vieną diską kerštautojas perdavė kitai šešiolikmetei šilutiškei, beje, tos pačios mokyklos moksleivei, kur mokėsi buvusi jo dešimtokė draugužė. Abu suokalbininkai širdo ant dešimtokės. Atomazga, kaip kriminalinio atspalvio seriale: naujoji suvalkiečio pažįstama mokyklos bibliotekoje surengė gėdingo filmuko seansą. Dešimtokė gavo keisti gyvenamąją vietą. Žinoma, ji patyrė didelį moralinį smūgį. Baudžiamoji byla dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais ir vaiko išnaudojimo pornografijai atsidūrė Šilutės rajono apylinkės teisme. Suvalkietis pelnė laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo atidėta dvejiems metams ir 4 mėnesiams. Iš jo priteista atlyginti neturtinę žalą: 15 000 litų, konfiskuotas kompiuteris „Acer“ ir mobiliojo ryšio telefonas. Lygtine laisvės atėmimo bausme nubausta ir šešiolikmetė, paviešinusi intymų filmuką. Kliūta ir jos tėvų kišenei: skirta atlyginti neturtinę žalą – 5000 Lt.
Istorijų, kai seksualiai nukenčia paauglės, susidėjusios su jaunais vyrais, netrūksta.
Nedora ima viršų prieš dorą. Televizorių ekranuose erotikos – į valias. Laikraščio „Vakaro Žinios“ šių metų priede (Nr.15), skirtame televizijos programų repertuarams, psichologė, biomedicinos mokslų daktarė Viktorija Grigaliūnienė, duodama interviu apie tai, kokią įtaką vaikams daro smurto ir erotikos vaizdeliai, apgailestauja, jog šiuo reikalu nėra valstybinės politikos. JAV vaikai tokių scenų nemato: iškirptos. Dėl to, kokias laidas žiūri Lietuvos bambliai, kas juos domina internete, visa atsakomybė kol kas tenka tėveliams. Vaikystė, paauglystė – tai tas amžius, kai formuojasi būsimo piliečio etinis, moralinis kodeksas, gėrio ir blogio suvokimas. Signalų, kad šiame darbų bare daug kas nepadaryta, neįvertinta to svarba visuomenės ateičiai, apstu. Galbūt šiandien jau gėda nebūti begėdžiu?
Reklama: aGeismas.lt