O. Pauparienė: „Juk tam ir gyveni, kad džiaugtumeisi gyvenimu“

Saulėtą balandžio 27 dienos popietę O. Pauparienė jau laukė atvykstančių svečių. O jų susirinko išties gausus būrys. Nešini ryškiaspalviais gėlių žiedais dabartiniuose Onos namuose – „Senjorų Eldorade“ – atvyko Onos sūnūs Edmas ir Vladas, taip pat Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, seniūnijos socialinio darbo organizatorė Alma Pupšienė ir, žinoma, „Senjorų Eldorado“ kolektyvas. Sveikintojai žaviajai senjorei, nuo kurios veido nė minutei tuokart nedingo šypsena, linkėjo sulaukti 100 metų. Tačiau pati Ona pajuokaudama atidarė: „Ačiū, bet kam tiek daug?“.

Seniūnas J. Budreckas Onos šeimą pažįsta jau labai seniai – apie 60 metų, todėl negailėjo jubiliatei gražių, jos šeimą pagiriančių žodžių. „Jūsų šeima visuomet buvo pavyzdys visiems. Gyvenote garbingai ir dorai“, - prisiminimais dalijosi jis.

Anksti neteko tėvų

Ona „Šilokarčemai“ pasakojo, kad užaugo Grigališkės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen.). Šeimoje buvo penkiese – trys broliai ir dvi seserys. „Tėveliai buvo ūkininkai, bet labai anksti mirė. Aš dar visai mažytė buvau, kai tapau našlaite“, - skaudžius išgyvenimus prisiminė senolė. Tačiau vaikai nebuvo palikti vieni, juos užaugino močiutė, kuriai tuo metu buvo 63-eji metai. O kalbant apie ją Onos balsas prisipildė švelnumo, meilės, žinoma, ir dėkingumo.

Yra puiki mama

Su vyru Vladu Ona susituokė 1947-aisiais ir apsigyveno gimtajame Grigališkės kaime. Sutuoktiniai susilaukė keturių vaikų – Aldonos, Edmo, Vlado ir Vaclovo. Tiesa, šešių asmenų šeimai išgyventi laikais, kada net turimų gyvulių skaičių ribodavo valdžia, buvo sunku. Tačiau kartu su vyru Ona stengėsi išlaikyti save ir mylimus vaikus. Abu dirbo kolūkyje, be to, Vladas buvo kalvis, tad dar šiek tiek užsidirbdavo vietos gyventojams atlikdamas įvairius kalvystės darbus. Ona po darbų kolūkyje daugiausia sukdavosi namuose.

Senjorės sūnus Edmas pasakojo, kad tėvams nebuvo lengva išlaikyti šeimą. „Reikėjo visiems eiti į mokyklą, apsirengti, mokyklinius reikmenis įsigyti. Eidavome ir patys dirbti į kolūkį, daržus ravėdavome. Taip pinigėlių užsidirbdavome ir patys sau reikalingų daiktų mokyklai apsirūpindavome“, - pasakojo mamos atvykęs pasveikinti sūnus. O paklausti, kokia mama buvusi, sūnūs vieningai teigė, jog mama buvusi labai gera.

Spinduliuoja gerą nuotaiką

Žengusi į 90-uosius gyvenimo metus Ona gali jaustis laiminga, mat vaikai užaugo dorais žmonėmis ir patys sukūrė šeimas. Jubiliatės artimųjų būrys išties gausus. Ji didžiuojasi turinti 13 anūkų ir 18 proanūkių. Tai – pats didžiausias Onos turtas, kuris jokiais pinigais neišmatuojamas. Besikalbant su šia žavinga jubiliate negali nepastebėti jo spindinčių, laimingų akių, plačios, nė minutėlei nuo veido nepasitraukiančios šypsenos. Nors metai vis dėlto daro savo darbą, Ona neliūdi ir paprašyta papasakoti savo ilgaamžiškumo paslaptį nedvejodama ją išduoda: „Dėl nieko, kas bus šiandien ar rytoj, aš nepergyvenu. Dėl nieko nesirūpinu. Juk tam ir gyveni, kad džiaugtumeisi gyvenimu“.