Šilutiškis aplinkos viceministrei: jei nerenovuosit namo aš jame numirsiu

Susitikimą su D. Matoniene ir V. Serbenta pradėjęs Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, jog rajone vienas renovacijos etapas jau baigtas ir pradėtas antrasis, sakė, kad yra galimybė atlikti ir taip vadinamąsias kvartalines renovacijas.

Viceministrė D. Matonienė gyrė šilutiškius už tai, kad čia jau yra pasirašyta dvidešimt viena rangos sutartis – tiek daugiabučių namų jau bus renovuota artimiausiu metu. Ji sakė, kad tai geras rezultatas, ir paklausė mero, kiek Šilutėje iš viso yra daugiabučių namų. Meras garsiai pareiškė: „Nežinau, nesu suskaičiavęs visų“.

D. Matonienė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra parengta pusketvirto tūkstančio investicinių projektų, pasirašyta 1 300 rangos sutarčių, užbaigta renovuoti apie 250 namų.

„Pirmauja Ignalina, kurioje yra renovuoti 45 daugiabučiai – tai beveik visa Ignalina, - kalbėjo aplinkos viceministrė. – Įspūdingai atrodo, nes visi namai labai gražūs. Tarp lyderių - ir Tauragė, kurioje renovuota 16 namų. Ir toliau stengsimės išlaikyti maksimalų tempą pagal galimybes, kadangi turime problemų dėl statybininkų. Jų nėra tiek daug, kiek reikia renovuoti namų. Mano manymu, Lietuvoje kasmet būtų galima renovuoti maždaug po 800 namų. Mums, Aplinkos ministerijai, pavyko su Vokietijos federaline aplinkos ministerija sudaryti sutartį ir gauti iš Vokietijos finansavimą kvartalinės renovacijos projektui įgyvendinti. Reikia tvarkyti ir kiemus, nes yra problemų dėl žaliųjų zonų, įvažiavimų, infrastruktūros. Gal ir Šilutė bus pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip reikia renovuoti namus ištisais kvartalais“.

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius V. Serbenta irgi pasidžiaugė, kad pats namų modernizavimo procesas Šilutėje vyksta gana sėkmingai, jog reikia ne tik mažiau mokėti už šildymą, bet ir turėti geresnius bei kokybiškesnius būstus.

V. Serbenta sakė, kad kontroliuojančios institucijos atidžiai stebi, kaip vykdomi renovacijos darbai. Vis dar pasitaiko atvejų, kai rangovai padidina projektavimo ir statybos darbų kainas, tad pastebėjus, jog šių darbų kainos viršija daugiau nei 20 procentų įprastas rinkos kainas, aiškinamasi, ar tai nėra pinigų plovimas. V. Serbenta paneigė gandus, kad po renovacijos į namus įsimeta pelėsis. Jo žiniomis, yra tik vienas atvejis, kai bute atsirado pelėsis. Tame bute gyvena neįgalūs žmonės – jie nepraveria langų ir nevėdina patalpų. Beje, pelėsis šiame būste buvo ir iki renovacijos. V. Serbenta patarė, kad kovoti su pelėsiu galima tik nuolat vėdinant patalpas ir neleidžiant joms labai atšalti. Mat nes esant normaliai oro cirkuliacijai ir temperatūrai pelėsis neįsimeta.

Kvartalinė renovacija – kas tai?

Vokietijoje, Desau mieste, praėjusią savaitę įvyko pirmasis demonstracinio kvartalinės renovacijos projekto, kuris bus įgyvendintas Lietuvoje bendradarbiaujant su vokiečių ekspertais, dalyvių susitikimas.

„Susitikimas Desau mieste patvirtino, kad kvartalinė renovacija mūsų šalyje – nebe miglota ateitis, kaip dar daug kam neseniai galėjo atrodyti, o realybė. Prasideda konkretūs darbai. Nors nuo 2013 metų, kai ėmėme taikyti naują renovacijos modelį, Lietuvoje daugiabučių modernizavimas vis labiau įsibėgėja, mūsų tikslas – atnaujinti ne po vieną namą atskirai, o iš karto visą gyvenamąjį mikrorajoną, kompleksiškai sutvarkyti jo teritoriją ir modernizuoti infrastruktūrą, – sakė aplinkos viceministrė D. Matonienė. – Šis Vokietijos remiamas demonstracinis projektas bus ir pamoka, ir pavyzdys visoms mūsų šalies savivaldybėms“.

Projektui buvo atrinkti trijų savivaldybių – Šiaulių, Utenos ir Birštono – mikrorajonai, kurie yra skirtingo pobūdžio. Jie bus renovuojami pagal energinio efektyvumo didinimo programas naudojantis vokiečių patirtimi ir finansine parama.

Renovaciją stebi statybos techniniai prižiūrėtojai

Gyventojai, ypač renovuojamų daugiabučių namų butų savininkai, nori būti tikri, kad statybos darbai bus atlikti kokybiškai, ir teiraujasi, kiek tai priklauso nuo statybos techninio prižiūrėtojo.

Pasak aplinkos viceministrės D. Matonienės, turėdami gerą statybos techninį prižiūrėtoją gyventojai gali jaustis kaip už mūro. Nuo jo kvalifikacijos, gebėjimų ir reiklumo didžia dalimi ir priklauso, kad statybos darbai būtų atlikti gerai, kad po metų kitų neišlįstų brokas. Jeigu namo renovacijos metu gyventojams kyla neaiškumų arba jie turi pretenzijų statybininkams, pirmiausia ir reikėtų kreiptis į statybos techninį prižiūrėtoją.

Ką privalo tikrinti šis specialistas, nustato statybos techninis reglamentas. Jo pareiga – kontroliuoti statybą nuo pat pradžios iki užbaigimo akto surašymo ir akylai stebėti, kad rangovai darbus atliktų pagal projektą, kad statybininkai laikytųsi visų technologijų bei normų, kad laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai.

Techninis prižiūrėtojas turi fiksuoti atliekamų statybos darbų trūkumus ir defektus, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, įrenginius, konstrukcijas ir pasirašyti jų priėmimo aktus. Jis taip pat turi tikrinti, ar naudojamos statybinės medžiagos, įrenginiai atitinka reikalavimus, ar iš tikrųjų atlikta tiek statybos darbų, kiek nurodyta dokumentuose.

Jie turi vykdyti ir pernai aplinkos ministro nustatytą naują pareigą – atlikdami namo atnaujinimo techninę priežiūrą būti statybvietėje pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą, o jo metu – ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Jeigu, renovuojamo namo gyventojų nuomone, techninis prižiūrėtojas savo darbą atlieka netinkamai, jie apie tai turėtų informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorinį skyrių. Pastaroji inspekcija atidžiai tikrina jų veiklą.