Socialinio modelio sumanytojai siūlo žvirblį rankoje, priešininkai reikalauja briedžio girioje

2014 m. „Sodros“ duomenys rodo, kad tik 0,9 proc. dirbančiųjų, praėjusiais metais nutraukusių darbo sutartis, buvo tinkamai įspėti apie atleidimą iš darbo ir/ar jiems buvo išmokėta išeitinė išmoka. O net 93 proc. be darbo likusių darbuotojų išėjo esą savo pačių iniciatyva. Nors šie duomenys yra oficialūs, tačiau vargu ar jie atspindi darbo rinkos tikrovę.

Savo, bet ne savo noru

Mažame miestelyje gyvenanti 45 m. Galina (vardas pakeistas – red. pastaba) praėjusiais metais pasiprašė darbdavio būti atleista iš pardavėjos pareigų maisto prekių parduotuvėje. Pasak Galinos, savo noro ir iniciatyvos čia tikrai nebuvo.

„Parduotuvėje dirbau penkerius metus. Savininkas iš viso turėjo dvi parduotuves, bet nusprendė vieną iš jų uždaryti. Būtent tą, kurioje dirbau. Apie tai jis informavo likus kelioms savaitėms iki uždarymo. Jokių išeitinių mokėti jis nesiruošė ir norėjo, kad iš darbo išeičiau pati, bandė siūlyti kelių valandų darbą kitoje parduotuvėje už daug mažesnį atlyginimą, bet tokios sąlygos manęs netenkino“, – savo istorija dalijosi Galina.

Kaip ir daugelis darbuotojų Lietuvoje, Galina baimindamasi dėl to, kad darbdavys gali pakenkti jos reputacijai arba galbūt net bandyti susidoroti su ja, neišdrįso ginčytis su akivaizdžiai jo teises pažeidžiančiu prekybininku ir parašė pareiškimą išeiti iš darbo: „Pasiskambinau į Darbo inspekciją ir klausiau ką man daryti. Man susakė, kas man priklauso, kad aš galiu ir turiu teisę reikalauti išeitinės, kad aš galiu nesutikti pereiti į kitą darbą. Bet kažkaip pagalvojau, kad jeigu reikalausiu išeitinės, bus taip, kad darbo nebegausiu niekur“.

Mažiau yra daugiau

Tokių istorijų kaip Galinos Lietuvoje pilna. Nors dabartinis Darbo kodeksas numato labai dideles darbuotojų apsaugas, tikrovėje jos neveikia, nes darbdaviams jos yra pernelyg nuostolingos, todėl jie randa būdų, kaip jas apeiti. Pasak socialinį modelį rengusios mokslininkų darbo grupės vadovo Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto dekano prof. dr. Tomo Davulio, sumažinus šiuo metu numatytus reikalavimus darbdaviams apie darbuotojo įspėjimą dėl atleidimo iš darbo ir išeitinę, tikėtina, kad darbdaviai daug noriau jų laikytųsi. „Ir dabar yra darbdavių, kurie įspėja darbuotojus apie atleidimą iš darbo ir sumoka jiems išeitinę, kartais net didesnę nei tą numato įstatymai, tačiau visgi dauguma darbdavių taiko kitokią praktiką. Sumažinus šiuo metu visoje Europoje bene griežčiausius reikalavimus, darbdaviai nebeturėtų jokio pasiteisinimo nesilaikyti numatytų normų“, – teigė T. Davulis.

Daugiau darbo, mažiau bedarbių

Jam antrina ir įvairios verslininkų, pramoninkų bei darbdavių konfederacijos bei asociacijos, teigdamos, kad doram ir sąžiningam darbdaviui dabartiniai reikalavimai dažnai atrodo neadekvatūs, todėl jis priverstas rinktis tarp mažiau darbuotojų su didesnėmis garantijomis ir naujų darbo vietų steigimo, pirmenybę dažniausiai atiduodant pirmajam variantui.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pabrėžia, kad dabartinis reglamentavimas apriboja ne tik darbdavius, bet iš esmės nesuteikia galimybių ir darbo netekusiems darbuotojams operatyviai grįžti į darbo rinką: „Šiandien turime 200 tūkst. bedarbių. Tai rodo, kad didžiausia dabartinio reguliavimo problema yra per didelė rizika darbdaviams kurti darbo vietas. Priimti naujus darbuotojus labai lengva, tačiau juos atleisti yra labai sudėtinga“.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Osvaldo Čiukšio, mokslininkų parengtas socialinis modelis iš esmės pakeistų situaciją. „Yra paskaičiuotas tam tikras ekonominis poveikis. Priėmus pasiūlymus turėsime iki 90 tūkst. papildomų kokybiškų darbo vietų, o tai leistų tikėtis ir darbo užmokesčio padidėjimo iki 3-5 proc. tam tikrose grupėse“, – po Valstybės pažangos tarybos posėdžio teigė jis.

Skęstančiųjų gelbėjimas – ne tik jų pačių reikalas

Panašu, kad įdiegus mokslininkų parengtą socialinį modelį, būtų ne tik įdiegtos naujos ir, kaip sako, pramonininkai, kokybiškos darbo vietos, tai yra tokios, kuriose mokami padorūs atlyginimai ir užtikrinamos darbuotojų socialinės garantijos. Žymiausių šalies ekonomistų vertinimu, iš esmės gerėtų ir šiuo metu mažai kam rūpimų bei mažai kieno ginamų bedarbių padėtis.

„Sakyčiau, kad šiuo metu profsąjungos atstovauja dirbančiųjų žmonių grupei ir gina tik jos interesus, sakydamos, kad viskas, kas yra siūloma, yra nukreipta prieš samdomus darbuotojus. Tačiau Lietuvoje niekas neatstovauja arba pernelyg nesidomi darbo neturinčių žmonių padėtimi ir jų šansais įsidarbinti. Tai yra taip pat labai rimta problema, kadangi bedarbių skaičius šalyje yra vis dar labai didelis ir dažnas žmogus neranda galimybių įsidarbinti ir, be kita ko, dėl nelanksčios darbo santykių sistemos“, – BNS yra sakęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Negana to, gindami bedarbių interesus ir teises, mokslininkai siūlo dar ir padidinti maksimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, mokėti ją ilgesnį laiką bei išplėsti ją gaunančių asmenų ratą taip, kad ją galėtų gauti ir mažesnį darbo stažą sukaupę jauni darbuotojai. Mokslininkai siūlo didinti nedarbo socialinio draudimo išmokos aprėptį sumažinant nedarbo draudimo stažą iki 12 mėnesių per 24 mėnesius (šiuo metu iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje asmuo turi turėti ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius).

Taip pat siūloma padidinti maksimalią nedarbo draudimo išmoką, kuri pirmus tris mėnesius galės siekti iki 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (dabar tai siektų 507,3 Eur). Šiuo metu nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (dabar tai siekia 301,70 Eur.).

Specialus naujienų portalo 15min.lt turinio projektas "Visuomenė 2030" įgyvendinamas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.