Norvegija–Lietuva: edukacinis, kultūrinis bendradarbiavimas

Kelionė į švietimo įstaigas vyko pagal Šiaurės  ir  Baltijos šalių ugdymo institucijų bendradarbiavimą skatinančios programos „Nord Plus Junior“ finansuotą projektą „Norvegija–Lietuva: edukacinis, kultūrinis bendradarbiavimas“.

Norvegija – nuostabaus grožio šalis su savo akmenuota, didžiulių kalnų, fiordų gamtovaizdžiu. Penkios dienos – neilgas laikotarpis, tačiau jo pakako pamatyti šalį, susitikti su įdomiais žmonėmis ir susirasti naujų kolegų.

Išvykos metu aplankytose švietimo įstaigose susipažinome su Norvegijos švietimo sistema, ugdymo proceso organizavimo ypatumais. Daug teko bendrauti su mokyklose ir darželiuose dirbančiais lietuviais – mokytojų asistentais. Jų pagrindinė užduotis – padėti lietuvių vaikams lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje.

Pirmojo susitikimo metu buvo įdomu sužinoti, kaip mokyklose, darželiuose organizuojamos veiklos,  kas ir kaip įsitraukia į darbą, koks mokinių (vaikų) bei tėvų susidomėjimas, su kokiais sunkumais susiduria įstaigų vadovai, mokytojai  planuodami ir organizuodami veiklą mokykloje, darželyje.

Žavėjomės ne tik kraštovaizdžiu ar žmonių elgesiu. Masino ir moderni mokykla, kuri ne tik tobulai įrengta mokymuisi, bet ir pritaikyta mokinių užimtumui. Klasėse gausu naujos įrangos, kuri suteikia galimybę įgytas teorines žinias pritaikyti praktiškai. Mokyklos koridoriai, biblioteka ir kiemas – puikios vietos atsipūsti per pertrauką ar susitikti su draugais po pamokų. Taip pat nustebino faktas, kad mokiniai mokosi labai mažai, pažymių beveik negauna, o atsiskaitymai būna vieną ar du kartus per metus.

Labai didelis dėmesys šioje šalyje skiriamas vaiko sveikatai ir grūdinimui. Nuostabą kėlė visiškai skirtingas nei Lietuvoje ikimokyklinukų dienos veiklos organizavimas. Didžiąją dienos dalį, nepriklausomai, koks oras, vaikai žaidžia lauke. Dažnai organizuojamos iškylos į gamtą. Norvegijoje populiarus posakis: ,,Nėra blogo oro, yra netinkama apranga“.

Ypatingas dėmesys skiriamas emigrantų vaikams. Minėtose mokyklose, darželiuose ugdosi apie 50 procentų lietuvių vaikų.  Jiems yra skiriamos papildomos norvegų kalbos pamokos ir teikiama kita reikalinga pagalba. Svarbu bendrauti su ugdymo įstaiga, mokytojais. Norvegijos pedagogai daug pasakojo apie vietos bendruomenės ir mokyklos ryšius.

Norvegijos švietimo įstaigų vadovai didžiuojasi aktyviu tėvų dalyvavimu ugdymo, mokymo programose. Labai svarbu, kad mokytojai ir tėvai bendradarbiautų mokymosi procese. Į mokyklą tėvai kviečiami, kai vyksta susirinkimai, renginiai. Labiausiai šiose ugdymo įstaigose vertinami individualūs pokalbiai su moksleivių tėvais. Mažiausiai du kartus per mokslo metus tėvai kalbasi su mokytoju apie mokinio kasdieninę veiklą ir mokomųjų dalykų pasiekimus. Bendri tėvų susirinkimai – tai visos  klasės tėvų susirinkimai, kurių metu tėvai kalbasi su klasės auklėtoju 2 kartus per mokslo metus. Dar vienas svarbus akcentas, kad tėvai kiekvieną savaitę turi susipažinti su klasės savaitiniu planu ir kiek įmanoma padėti vaikui atlikti namų darbus. Čia taip pat galima rasti informacijos apie vaikų savaitinę veiklą mokykloje.

Su nekantrumu laukiame lapkričio mėnesio, kada sutikti naujieji kolegos lankysis mūsų ugdymo įstaigose bei svečiuosis Šilutėje.

Rašytojo Samuel‘io Johnson‘o mintis, jog „kelionių tikslas yra pagal tikrovę pertvarkyti vaizduotę ir vietoj galvojimo, kaip dalykai galėtų atrodyti, pamatyti, kokie jie yra iš tiesų“ tarsi įrodo tikrąsias keliavimo vertybes: juk tik artimiau susipažinę su kita kultūra ir šalimi, pamatę begalę naujų žmonių, susižavėję įspūdingu kraštovaizdžiu ar „tobulos mokyklos, darželio“ įvaizdžiu, mes patys tobulėjame ir ugdome savyje brandžią asmenybę. Sutikti nauji draugai bei iš arčiau pamatyta Norvegija ir jos kultūra turbūt yra geriausi įrodymai, jog ši kelionė mums buvo įdomi, prasminga ir vertinga.