Ugniagesiai pažymi savo profesinę šventę – šv. Florijono dieną

Šilutės PGT viršininkas Rimantas Mačijauskas vakar „Šilokarčemai“ sakė, kad šv. Florijono dieną Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (APGV) pavaldžios tarnybos švęs šiandien, gegužės 5-ąją, Kretingoje.

Ten vyks ir apdovanojimai. Vidaus tarnybos majoro laipsnis bus suteiktas Šilutės PGT viršininko pavaduotojui Rimantui Zimantui.

Klaipėdos APGV viršininko padėkos bus įteiktos Šilutės PGT vidaus tarnybos kapitonui Emiliui Mikužiui, pamainos vadui, vidaus tarnybos vyresniajam leitenantui Donatui Šikšniui ir jaunesniajam puskarininkiui, ugniagesiui gelbėtojui Žymantui Grikšui.

R. Mačijauskas sakė, kad Šilutės PGT yra 43,5 etato, iš jų 6 etatai laisvi.

PGT turi tris gaisrines-autocisternas, automobilines kopėčias, kurių ilgis – 30 metrų, visureigę vikšrinę amfibiją „Marija“, gautą iš Savivaldybės pagal panaudos sutartį, ratinę amfibiją.

Ir dar viena žinia – daugiau nei 100 metų turintis gaisrinės pastatas jau seniai nebeatitinka ugniagesių poreikių. Į jame esančius garažus nebetelpa europietiška ugniagesių technika. Ji laikoma kieme esančiuose garažuose.

Todėl jau gegužės viduryje baigsis konkursas naujo gaisrinės pastato statybos darbų rangovui parinkti. Tai bus visus reikalavimus patenkinsiantis pastatas.

Istorija mena...

Tuometės Šilokarčemos apskrities gaisrininkų komanda buvo įsteigta 1897 metais. Šilutės dvaro savininkas H. Šojus padovanojo miestui žemės sklypą šalia upelio Šret (šiuo metu jo nebėra), labai šlapioje vietoje. 1911 metais ten pastatė gaisrinės pastatą. Jis iki šiol tebestovi nepakitęs, atlaikęs du pasaulinius karus ir visą tą laiką tarnavęs pagal pirminę paskirtį.

Gaisrininkų komandą tuomet sudarė savanoriai, o komandos viršininkas vadinosi brandmeistru (tuo metu Šilokarčema, arba vokiškai Heidekrug, buvo administruojama vokiečių valdžios). Pirmasis juo buvo statybos inžinierius Gewitsch. Po jo iki II pasaulinio karo pabaigos - Šilutės dujų gamyklos vedėjas Kristupas Jakštaitis. Išsamesnių prieškario duomenų apie turėtą techniką bei komandą neišliko. Karo metu šio pastato antrajame aukšte buvo burmistro ir miesto valdybos įstaiga. Po karo gaisrinė vadinosi miesto komanda. Tada ugniagesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius.

1948-aisiais gaisrinė gavo gaisrinį automobilį, liaudies „polutarka“ vadinamą, bei siurblį su varikliu. 1950 metais buvo gautos motopompos MP-800 ir MP-1600. Pastarąją užkėlė ant kito automobilio ir naudojo gaisrams gesinti. Nuo 1957-ųjų gaisrinė vadinosi profesionali priešgaisrinė dalis. 1992 m. gruodžio 30-ąją buvo reorganizuota į Šilutės rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato.

1994 metų pabaigoje - jau kita reorganizacija, pakeitusi pavadinimą į Šilutės miesto sukarintą priešgaisrinę dalį. Pasikeitė ir vidinė tvarka. Atsirado kariška drausmė ir tvarka.

Nuo 1999-ųjų vidurio naujas nutarimas pakeitė statusą ir pavadinimą į Šilutės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.