Naujas – senas vadovas kimba į darbus

Politinis – administracinis kelias

Prisimenant Lietuvos liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininko R. Ambrozaičio politinį kelią, galima pavydėti jam stiprybės ir užsispyrimo dirbant savivaldoje, nes per pastaruosius metus jam teko ne kartą imtis, būti atleistam bei vėl iš naujo tęsti pradėtus darbus. Šios politinės sūpuoklės prasidėjo dabartinės Tarybos kadencijos pradžioje, 2011 metais. Po politinių susitarimų Liberalų sąjūdžio atstovams buvo skirta Administracijos direktoriaus vieta. Tuomet politinėje veikloje ir pasirodė naujas veidas: liberalsąjūdiečiai į šias aukštas ir atsakingas pareigas Savivaldybėje delegavo R. Ambrozaitį. Nors iki šio paskyrimo jis ir dirbo Klaipėdoje, bet gyveno Šilutėje, kur 1992 metais pradėjo savo darbinę veiklą vienoje iš Šilutės įmonių. Vėliau užsirekomendavo kaip gabus vadovas ir užėmė įvairias vadovaujamas pareigas ir Šilutėje, ir Klaipėdoje.
Nesudėtingas grįžimas

Kaip sakė iš naujo pareigas Savivaldybės administracijoje nesenai vėl pradėjęs eiti direktoriaus pavaduotojas R. Ambrozaitis, grįžimas nebuvo sudėtingas. Žymiai sunkiau buvo 2011 metais, kaip teko imtis iki tol nedirbto darbo. Dabar žymiai paprasčiau, nes viskas iš esmės yra žinoma. Gal net kiek paprasčiau, nes aiškiai apibrėžtos jam skirtos kuravimo sritys. Jis Tarybos sprendimu globos Ūkio, Kaimo, Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos, Architektūros ir urbanistikos, Planavimo ir plėtros skyrių bei Ūkio skyriaus Turto poskyrio veiklą. O taip pat pagal minėtų skyrių kompetenciją domėsis bei globos ir minėtas veiklas Šilutės rajono seniūnijose.

Tad tas aiškumas jau dėl to, kad žinoma, ką daro bei kuo užsiima minėti skyriai ir kokias pagrindines problemas jie sprendžia ar analizuoja. Paklaustas, ar yra darbų tąsos, R. Ambrozaitis sakė, kad dalį darbų po gruodžio mėnesio politinio pasikeitimo, tuometinė koalicija sustabdė, o dalį tęsė. Tie projektai, kurie buvo vykdomi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, buvo tęsiami.

Tačiau buvo sustabdyti jau beveik pradėti darbai. Vienas jų – tiltelio per Šyšos upę į stadioną remontas. Tiesa, vėliau jis buvo lyg ir naujai pradėtas, tačiau kitomis sąlygomis. Taip pat buvo sustabdyta Saugų gyvenvietės infrastruktūros plėtros projektas, kuriuo buvo tvarkomas ar įrenginėjamas apšvietimas bei šaligatviai. Tačiau vėliau vėl tai buvo tęsiama. Kaip pasakė R. Ambrozaitis, tai džiugina, nes išryškintos problemos vis tik imtos spręsti. Paklaustas apie Švėkšnos Vilkėno bei Žalgirio gatvių apšvietimo bei šaligatvių įrengimo reiklaus, R. Ambrozaitis minėjo, kad ir toliau vyksta projektavimo darbai. O ši problema lieka viena iš prioritetinių. Šiuo metu yra nupirktos šios vietos rekonstrukcijos darbams reikalingos techninio projekto rengimo darbų paslaugos. Tad realūs darbai turėtų prasidėti kitais metais, kai tam turėtų būti skirti pinigai. Tačiau Savivaldybė šiuo atveju yra tik prioritetų kėlėja, nes visus šiuos darbus užsakė Valstybinė automobilių kelių direkcija.
Darbų prioritetai

Kaip tęsdamas pokalbį sakė R. Ambrozaitis, viena iš dabartinių užduočių – numatyti prioritetus. Rugpjūčio 6 dienos mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri iki 2015 metų kovo 1 dienos turi parengti ir Tarybai tvirtinti pateikti Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo 2014-2020 metais programą.

Reikės numatyti strategiškai, ką reikėtų padaryti 2014-2020 metų programoje. Čia kalbama apie Šilutės miestą, kuriam per Vidaus reikalų ministeriją projektams finansuoti per regionų plėtrą yra skirta 22 milijonai 220 tūkstančių litų. Ši darbo grupė turi išryškinti prioritetinius objektus, veiklas ar sritis. Jie turi atnešti didžiausią naudą miestui ir miestiečiams.

Nemaža dalis ES skirtų lėšų ateinančiam 2014-2020 metų periodui bus skirta per ministerijas. Būsimi projektai turės būti numatyti ir aptarti Klaipėdos apskrities regioninės plėtros posėdžiuose. Tuomet pagal numatytus prioritetus šios lėšos ir pasieks savivaldybes. Todėl laukia nemažas bendras darbas.
Šios dienos darbai

Paprašytas įvardinti pagrindinius šių dienų darbus, R. Ambrozaitis pirmiausia paminėjo būsimą euro įvedimą ir Savivaldybės rūpesčius dėl to. Nes, sakė direktoriaus pavaduotojas, Savivaldybė vykdo pirkimus, pati teikia kai kurias paslaugas. Todėl būtina sutvarkyti ar pertvarkyti kompiuterines programas ar sistemas.  

Savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl UAB „Kintai“ pastato dalies Rusnės gatvėje 8a išpirkimo. Tai būtina rengiantis statyti Turizmo, sporto ir pramogų centrą. Viena iš galimybių – atleisti šią įmonę nuo žemės ar turto mokesčių tiek laiko, kiek įkainota ta pastato dalis. Tačiau tai nėra taip parasta, nes nuo mokesčio Taryba gali atlieti metams, bet ne ilgiau. Todėl R. Ambrozaitis pasiūlė alternatyvą, kuri leistų tai išspręsti paprasčiau, atsisakant daugybės formalumų. Taip pat būtina išspręsti žemės po tais pastatais klausimą. Tai darbai, kurie per vieną dieną nepadaromi.

Vėl grįžtama prie karo kadetų mokyklos Rusnėje. Tam reikia rasti kompromisą, nes yra norinčių būsimus kariūnus apgyvendinti Rusnės specialiosios mokyklos patalpose. Būtinas sprendimas, tačiau toks, kuris tenkintų visas puses. R. Ambrozaitis kadetų mokyklos atidaryme mato daug teigiamų pusių. Visų pirma, tai galėtų suteikti naujų jėgų Rusnės pagrindinei mokyklai, nes planuojama, jog kariūnai tenai ir mokytųsi. O taip pat ir visai Rusnei – ji galėtų tapti dar patrauklesne ir žinoma ne tik žvejams.  

Šiuo metu taip pat sprendžiama nuomos sutartis su pastatų, kuriose dar metams liks Meno mokyklos muzikos skyrius. Tai turi būti sprendžiama laikantis viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų. Tad rūpesčių yra nemažai.