Kas laukia darbuotojų ir darbdavių, priėmus naująjį Darbo kodeksą?

Turėtų sumažinti atotrūkį tarp vyrų ir moterų

Europos statistikos biuro duomenimis, atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje – 2013 metais skirtumas tarp algų sudarė 13,3 proc.

Nepaisant to, nevienodo darbo užmokesčio problema šalyje išlieka, ji ypač opi kalbant apie atskirus sektorius. Pavyzdžiui, vyras, dirbantis finansų srityje, uždirba maždaug 40 proc. daugiau nei tokį patį darbą dirbanti moteris.

Vienas iš būdų mažinti šį atotrūkį yra apmokėjimo tvarkos nustatymas ir jos viešinimas. Pagal naują Darbo kodeksą siūloma darbovietėse, kur dirba daugiau nei 50 žmonių, patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą. Joje turėtų būti aiškiai nustatytos profesijos, tarifiniai atlygiai, tam tikras indeksavimas.

Socialinio modelio rengėjų teigimu, įvedus tam tikrą darbo užmokesčio sistemą įmonėje ir ją paviešinus, vienodos kvalifikacijos reikalaujančio darbo apmokestinimas būtų vienodas, tai yra, ir moteris, ir vyras už tą patį darbą gautų tiek pat.

Nuasmenintą informaciją apie vidutinį darbuotojų užmokestį darbdaviai privalėtų skelbti viešai – interneto puslapyje būtų pateikiama informacija apie skirtingų profesijų, lyčių vidutinį atlygį.

Galimybė dirbti iš namų

Biudžetinio sektoriaus darbuotojai neretai skundžiasi savo darbo valandomis – darbas nuo 8 ryto iki 5 vakaro kartais trukdo vykdyti įsipareigojimus šeimai, pavyzdžiui, nueiti į vaikų darželio šventę 4 valandą vakaro arba 9 ryto nuvežti vaiką pas gydytoją.

Dabar siūloma, kad darbuotojas galėtų dirbti pagal lankstų darbo grafiką – tai yra, tą valandą ar kelias, kurias praleido vaiko šventėje ar poliklinikoje darbo metu, atidirbti prieš ar po darbo valandų.

Be to, darbuotojas įgautų teisę dirbti nuotoliniu būdu. Šis pasiūlymas neramina kai kuriuos darbdavius – ar tikrai darbuotojas, dirbdamas iš namų, padarys tiek pat, kiek padaro biure, kur jį galima kontroliuoti?

Tyrimai rodo, kad darbuotojas, savarankiškai planuodamas savo darbo dieną, kartais padaro netgi daugiau, nei būdamas biure.

Kova su skurdu

Tai, kad turi darbą, dar nereiškia, kad turi ir už ką nusipirkti pavalgyti. Lietuvoje net 9 proc. dirbančiųjų patenka į sąlyginį skurdo užribį. Tai reiškia, kad žmogus, atlikdamas darbą, negauna net išgyvenimui būtino minimumo.

Tiek naujo Darbo kodekso, tiek viso socialinio modelio vienas pagrindinių tikslų – skurdo mažinimas.

Pavyzdžiui, numatyta, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalikifuotą darbą. O kvalifikuotas darbas apibrėžiamas kaip darbas, atliekamas asmens, turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba 5 metų patirtį.

Minimali alga turėtų ateityje būti didinama ne dosnių politikų, bet ekspertų komisijos pagal tam tikrą metodiką.

Ji turėtų būti perskaičiuojama kasmet, remiantis šalies ekonominiais rodikliais. Ekspertų komisija kiekvienais metais iki rugsėjo 15 dienos Vyriausybei pateiktų siūlymą dėl MMA didinimo.

Socialinį modelį rengusių mokslininkų teigimu, jeigu būtų įgyvendinti visi jų siūlymai, o Lietuvos ekonomika taptų šiek tiek aktyvesnė, kasmet MMA galėtų augti 5–10 proc.

Atleis greičiau, bet mokės dosniau

Kad darbdavys galėtų lanksčiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius, jam sudaromos galimybės lengviau priimti ir atleisti darbuotoją. Darbdavys, priimdamas darbuotoją, visada pagalvoja, kiek jam kainuos jį atleisti – tokia verslo logika. Tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas liks nuskriaustas.

Pagal naują Darbo kodeksą siūloma sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą tėvams su vaikais iki 14 metų. Anksčiau apie atleidimą jie turėdavo būti įspėti prieš 4 mėnesius, o dabar turėtų likti mėnuo.

Darbo kodekso rengėjai tikina, kad tokio darbuotojo įsidarbinimo galimybės visiškai nepriklauso nuo to, ar jis turi vaikų, ar ne – jeigu tai yra geras darbuotojas, profesionalas, jam darbo vieta visuomet atsiras.

Be to, darbo netekę žmonės gautų didesnes nedarbo išmokas. Dabar jie gali gauti ne daugiau kaip 70 proc. paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (apie 302 eurus). Siūloma nustatyti, kad nedarbo išmoka pradžioje siektų iki 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (apie 507 eurus).

Jeigu per pirmus tris bedarbystės mėnesius žmogui nepavyks susirasti darbo, jis ir toliau gaus išmoką. Darbuotojai, kurių stažas nesiekia 25 metų, iš viso tokią išmoką galės gauti pusę metų, o dirbantieji daugiau nei 35 metus – 9 mėnesius.

Be to, ketinama numatyti didesnę sutarčių įvairovę, pavyzdžiui, įtraukti paslaugų kvitus. Tokiais kvitais būtų legalizuotas toks darbas kaip namų ūkių ar senyvo amžiaus žmonių priežiūra.

Tokie ir panašūs siūlymai turėtų suaktyvinti darbo rinką, kuri kol kas Lietuvoje yra itin griežtai reguliuojama, todėl nesugeba laiku prisitaikyti prie realijų.

Jeigu naujas Darbo kodeksas bus priimtas, veikiausiai kiekvienam darbuotojui teks su savo darbdaviu pasirašyti naują sutartį, nes senoji, paremta jau negaliojančiu Darbo kodeksu, taip pat nebegalios.

Būtina pažymėti, kad yra numatomas pereinamasis laikotarpis, todėl ir senos sutartys kurį laiką galios.