Seimas ėmėsi siūlymo rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės

Antradienį 58 balsais už, devyniais - prieš, 30 susilaikius po pateikimo pritarta nutarimo projektui, kad būtų rengiamas privalomasis referendumas pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį.

„Manau, visų partijų, politikų tikslas - kaip įmanoma daugiau piliečių suburti per visą pasaulį. Ir akivaizdu, kad mūsų įstatymai ir Konstitucija turi atitikti nūdienos gyvenimo realijas. Norėdami rūpintis tolesne valstybės plėtra, valstybės ekonomika, turime galvoti ir apie mūsų piliečių skaičių. Dabar matome, kaip jis nenumaldomai mažėja. Dvigubos pilietybės įteisinimas būtų viena iš galimybių sumažinti valstybės piliečių skaičiaus mažėjimą, išplėsti šių piliečių skaičių visame pasaulyje“, - siūlymą pristatė pristatė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.

„Mes negalime bausti žmonių, nutraukiant jiems pilietybę, kad dėl įvairių priežasčių išvažiavo iš šalies Turime branginti kiekvieną lietuvį, Lietuvos Respublikos pilietį, kur jis bebūtų, kurioje valstybėje, išlaikyti su juo politinį ryšį, pilietinį ryšį“, - kalbėjo E.Masiulis.

Jis taip pat pabrėžė, kad nuo 1990 metų iš Lietuvos, remiantis oficialiais Statistikos departamento duomenimis, yra išvykę netoli 800 tūkst. piliečių.

Toliau projektą su siūlymu skelbti referendumą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvakos komitetas, Konstitucijos komisija, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti 2016 metų pavasario sesijoje. Ši data paskirta, kad būtų išlaikyti terminai, apibrėžiantys referendumo paskelbimo sąlygas.

Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.

Taip pat Seimas svarstė Darbo partijos atstovo Artūro Paulausko siūlymą surengti referendumą tuo pačiu klausimu, į Konstituciją įrašant, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Šis projektas buvo pateiktas dar 2013 metais, o referendumą A.Paulauskas siūlė surengti per jau praėjusius prezidento rinkimus.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė projektą atmesti, argumentuodamas neigiama išeivijos lietuvių pozicija, tačiau parlamentas antradienį tam nepritarė. Projektas grįžo atgal į komitetą, išsakyti siūlymai, kad jis galėtų būti svarstomas kartu su liberalų projektu.

Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Užsienio lietuviai nuogąstavo, kad tokie griežti reikalavimai gali sužlugdyti referendumą.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint iš esmės išplėsti dvigubos pilietybės galimybę būtina keisti Konstituciją, o ši pataisa gali būti priimta tik referendumu.

Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas.