Užderėjo spaudos konferencijų
Trečiadienio spaudos konferencijoje naujas mero kostiumas buvo didesnė naujiena nei mero pasakytos mintys.
Jau tapo tradicija, kad po eilinio Šilutės valdžios kėdžių perstumdymo yra organizuojamos įvairios spaudos konferencijos, kuriose valdžios vyrai bando „bendruomenei paaiškinti paskutiniuosius įvykius Savivaldybėje“. Dažniausiai iš tokių paaiškinimų mes sužinome tik tai, kad dėl įvykusių persistumdymų yra kalti ne konferenciją surengę asmenys, o jų politiniai oponentai. Ne išimtis buvo ir trečiadienį mero Vytauto Laurinaičio ir jo pavaduotojo Algirdo Balčyčio surengta konferencija. Į ją susirinkę žiniasklaidos atstovai sužinojo, kad dėl visų rajono nelaimių yra kaltas Arvydas Jakas.
Istorijos vis labiau šlifuojamos
Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija dėl šiurkščių rinkimų įstatymų pažeidimų ir galimo balsų klastojimo panaikino rinkimų rezultatus Šilutės rajone, mero V. Laurinaičio spaudos konferencijos tapo labai dažnu reiškiniu. Į eilinę spaudos konferenciją susirinkę žiniasklaidos atstovai juokavo, kad nebereikia neštis fotoaparatų – laikraščių redakcijų archyvuose yra daugybė mero nuotraukų.
Spaudos konferencijoje išsakytos mero mintys ypatingomis naujovėmis nepasižymėjo. Pasak jo, dėl A. Gečo ir R. Ambrozaičio atleidimo yra kalti jie patys ir A. Jakas. Dar dėl visų problemų yra kalta Vyriausioji rinkimų komisija, kuri, mero nuomone, priėmė politinį sprendimą ir panaikino rinkimų rezultatus. Šiek tiek kaltas yra ir Vyriausias administracinis teismas, kuris politizuotą Vyriausios rinkimų komisijos sprendimą patvirtino. Bet ne tiek, kiek kaltas yra A. Jakas, kuris buvo apkaltintas visų politinių perversmų Šilutės rajone organizavimu, įskaitant ir nepavykusią interpeliaciją, dėl kurios meras vis dar tebėra apsaugotas nuo pakartotinės interpeliacijos.
Už kiek argumentų Tarybos nariai keičia nuomonę?
Šilutės rajono visuomenei ir žiniasklaidai buvo svarbiau sužinoti ne tai, kas yra kaltas dėl politinių interpeliacijų bangos, o tai, kurios politinės jėgos šiandien valdo rajoną ir kokios idėjos bei vertybės šias jėgas vienija. Taip pat aktualus yra klausimas, ar tokios konfigūracijos dauguma išsilaikys iki pakartotinių rinkimų.
Priminsime, kad gegužės viduryje baigiasi mero V. Laurinaičio politinės neliečiamybės periodas ir Tarybos opozicija gali bandyti jį nuversti. Nesvarbu, kaip pasibaigė ankstesnės interpeliacijos, bet savo pareigų netekus Savivaldybės merui, įgaliojimų netenka ir jo teikimu paskirti politikai – vicemerai bei administracijos vadovai. Apie tai paklaustas meras tokios galimybės nepaneigė.
Taip pat norime priminti ir tai, kad formali Tarybos mažuma (nedalyvaujantys valdančiojoje koalicijoje ir neturintys postų Savivaldybės vykdomojoje valdžioje, - aut. pastaba) šiandien aritmetiškai sudaro politinę daugumą. Formalioje koalicijoje esantys „tvarkiečiai“, socialdemokratai ir „valstiečiai“ Taryboje turi tik 12 vietų. Iki realios daugumos jiems trūksta dviejų Tarybos narių palaikymo. Vadinasi, tam, kad savo poste išliktų, V. Laurinaičiui reikės kažkurių mažumai priklausančių Tarybos narių palaikymo. V. Laurinaitis teigė, kad jis tokio palaikymo tikisi.
Žiniasklaidos atstovai mero klausė, ar tiesa Tarybos užkulisiuose sklandantys gandai, kad jis už savo pozicijų išsaugojimą yra skolingas buvusiam merui Šarūnui Laužikui ir jo vadovaujamai frakcijai „Šilutės kraštas“, taip pat domėjosi, kokiais argumentais pavyko įtikinti Š. Laužiką jį paremti. Meras atsakė, kad su Š. Laužiku jis asmeniškai nekalbėjęs, be to, balsavimas buvęs slaptas. Taigi, kokios konfigūracijos politinė dauguma dabar valdo rajoną ir kokia yra tos valdžios išlikimo kaina taip ir neišgirdome.