Skurstančioms valstybėms teikiame pagalbą, o savus vaikus skriaudžiame?
Evelina Balandė auginanti 3 vaikus mano, kad valstybė mamų, kurios vienos augina vaikus yra labai nesąžininga.
BNS gegužės 6 dieną paskelbė, jog Lietuva Pasaulio banko Tarptautinės plėtros asociacijos fondui skirs 2,47 mln. eurų – pinigai bus panaudoti neturtingiausioms pasaulio valstybėms paremti. O štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nepritarti, kad būtų atstatytos iki krizės mokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat naikinami pašalpų ribojimai gimus dviem ir daugiau vaikų.
Esame gailestingi kitataučiams, bet ne saviems
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, jog padarius pakeitimus prireiktų papildomų 120 mln. eurų per metus iš Socialinio draudimo fondo biudžeto, kai 2015 m. kovo mėnesio duomenimis šio fondo skolos siekė apie 3,6 mlrd. eurų. Ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte minima, kad gimus dviem ir daugiau vaikų asmuo nepraranda daugiau kaip 100 proc. buvusio uždarbio, todėl ir nėra pagrindo mokėti didesnes pašalpas.
Ši ne itin maloni išvada pagal Seimo nario Stasio Brundzos inicijuotas pastabas jau teikiama svarstyti Seime. Pagal šias pataisas, iki vaikui sueis vieneri metai, motinystės (tėvystės) pašalpa siektų 100 proc. buvusio uždarbio, antraisiais metais – 85 proc. buvusio uždarbio. Taip pat pašalpa nebūtų ribojama, jei gimtų du ir daugiau vaikų, – šiuo metu už kelis vaikus gaunamos pašalpos negali viršyti 100 proc. buvusio uždarbio. Seimas per ekonominę krizę sumažino motinystės (tėvystės) pašalpas. Tėvai šiuo metu gali rinktis – gauti didesnę pašalpą, bet vienerius metus, arba gauti mažesnę pašalpą dvejus metus su galimybe antraisiais metais grįžti į darbą neprarandant pašalpos. Pasirinkus pašalpą gauti vienerius metus ji siekia 100 proc. buvusio atlyginimo, o dvejus metus – 70 proc. buvusio uždarbio pirmaisiais vaiko metais ir 40 proc. buvusio uždarbio vaiko antraisiais metais.
Vyriausybė ketina suteikti įgaliojimus finansų ministrui Rimantui Šadžiui pasirašyti įsipareigojimo dokumentą, pagal kurį būtų mokamas Lietuvos įnašas. Lietuvos įnašas bus mokamas trejus metus nuo 2015 metų. Pirmąją įnašo dalį – 820 tūkst. eurų – planuojama sumokėti iki birželio 15 dienos.
Finansų ministerija nurodo, kad šios lėšos bus įtraukiamos į apskaitą kaip oficiali parama vystymuisi, kurią Lietuva kartu su kitomis naujosiomis ES valstybėmis yra įsipareigojusi padidinti iki 0,33 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuva Tarptautinės plėtros asociacijos nare tapo 2011 metais ir įsipareigojo kas trejus metus papildyti jos išteklius. 2012 metais Vyriausybė tam skyrė 2,4 mln. eurų.
Apie šią, komišką situaciją nusprendėme pasikalbėti su tėveliais, auginančiais du ir daugiau atžalų. Dauguma jų piktinasi, kad valdininkai sau pasididina algas, padeda svečioms, neturtingoms valstybėms, o savus tautiečius skriaudžia.
Motinos jaučiasi nepelnytai skriaudžiamos
Jauna mama Evelina Balandė, auginanti 3 vaikus, sakė: „Mūsų valstybė šeimų, mamų, kurios vienos augina vaikus, atžvilgiu yra labai nesąžininga. Kai sugalvoja – išmokas sumažina, kai sugalvoja – jas didina. Tačiau kai sumažina, kiek šeimų, kurios sąžiningai dirbo, mokėjo mokesčius lieka nuskriaustos? Artėjant rinkimams pasipila pažadai didinti išmokas, bet ar tokiu atveju nelieka nuoskaudos tėvams, kurie gavo mažesnes išmokas? Manau, kad išmokos turėtų būti nuolatinės ir tokios, kurios leistų tėvams atėjus į parduotuvę nesidairyti pigiausių mišinėlių savo atžalai“. Evelina „Šilokarčemos“ korespondentei pasakojo, jog jos šeima gauna stabilias, dideles pajamas: „Nors auginu 3 vaikus, jokių pinigėlių, išskyrus 40 proc., kuriuos moka vienam vaikučiui kol jam sueis 2 metukai, negauname. Kitose šalyse taip nėra, ten vaikai iki 18 metų gauna pinigėlius, vaikai lanko įvairiausius būrelius, kurie yra nepigūs, o ką daryti šeimoms, kurios negali leisti savo vaikams jokių būrelių? Labai neteisinga, jog didesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai negauna išmokų, juk jei šeima geba uždirbti daugiau tuo reikia tik džiaugtis. Nereikia skatinti jaunų šeimų nedirbti ir naudotis išmokomis“, - pokalbį baigė Evelina.
Kita mama Eglė mano, jog turėtų būti atstatyta tai, kas buvo nuimta: „Tai ne socialinės išmokos, kad valdžia galėtų manipuliuoti jomis. Juk buvo žadėta, kad sumažins tik laikinai. Tad jei situacija keičiasi, net valdininkams galima didinti algas. Kodėl yra skriaudžiami mūsų mažiausieji? - klausė ji. – Ne visi tėvai turi galimybę išvesti savo vienerių metų amžiaus vaiką į darželį. Savo pirmas dvi dukras užauginau be jokių išmokų. Gimus trečiam vaikui išėjau motinystės atostogų. Pirmaisiais metais gavau 100 % dydžio išmoką, o antraisiais – 70 %. Auginant jauniausias dukras gavome jau sumažintas išmokas. Niekas turbūt nepyktų ir sutiktų su manimi, kad jei sunku, valstybė skęsta skolose, tai kodėl nesumažina atlyginimų valdininkams? Tuos 52 litus, kurie yra skirti vaikui, gauna ne visi. Ši suma mokama tuomet, jei bendros šeimos pajamas vienam asmeniui neviršija 525 Lt/152,05 Eur. Jei atstatytų motinystės išmokas, mūsų šeima negautų tų 52 litų/15,06 Eur, nes viršytume bendrų šeimos pajamų ribą”. Eglė mano, kad yra neteisinga, jog ne visiems vaikams mokami pinigai. Pasak pašnekovės, tai ne socialinės išmokos, o vaiko pinigai.
Iš kalbintų tėvelių išgirdome įvairių nuomonių. Vienos mamos siūlė antrais vaiko auginimo metais eiti papildomai dirbti ir neverkšlenti dėl sumažintų motinystės išmokų, kitos gi vienbalsiai tvirtino, kad motinystės išmokas reikia atstatyti. Kelios mamos atvirai papasakojo, kad sumažinus išmokas net dirbant vyrams sunkiai verdavosi ir visada skaičiuodavo centus.
Kyla daug klausimų dėl to, kas dedasi valdininkų galvose? Tėvai mano, jog reikia pertvarkyti visą socialinę sistemą, nes išmokos, pašalpos ir kita parama dažnai pasiekia ne tuos, kuriems to reikia. Tai tikrai nepadeda kurti ekonomiškai stiprios valstybės. Pasak jų, dėmesį reikėtų sutelkti nedarbo ir emigracijos mažinimo klausimu. Tik ar valdininkai susimąstys?
Evelina Balandė auginanti 3 vaikus mano, kad valstybė mamų, kurios vienos augina vaikus yra labai nesąžininga.