Mokyklų, kolegijų ir universitetų reitingai – kam telieka raudonuoti ir nerti į krūmus?

Lietuvoje pirmą kartą parengtas ir pristatytas pradinių mokyklų, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų pasitenkinimo (mokinių nubyrėjimo) reitingas.

Žurnalo „Reitingai“ žurnalistų atlikta analizė rodo, kad tik dalis visų pradinukų, pradėjusių lankyti vienos mokyklos pirmą klasę, baigia tos pačios mokyklos ketvirtą klasę. Panašus vaizdas ir progimnazijų bei pagrindinių mokyklų ir gimnazijų sektoriuje.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Mokyklų, kolegijų ir universitetų reitingų pristatymas

Pasitenkinimo mokykla reitingas rodo, kad Lietuvoje turime mokyklų, kurių ketvirtas, aštuntas ar dešimtas klases baigia tik trečdalis visų mokinių. Kiti mokiniai nusiritusias mokyklas palieka dėl patyčių, prastos psichologinės atmosferos ar žemo akademinio lygio.

Reitingo sudarytojai tai vadina „nubyrėjimo“ reitingu arba vaikų ir tėvų balsavimu kojomis. Buvo skaičiuojama, kiek vaikų pradeda lankyti mokyklos pirmą klasę ir kiek jų baigia ketvirtą. Kiek ateina į penktą ir baigia aštuntą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonė Kučinskaitė.

„Iš kai kurių mokyklų išeina apie pusę vaikų. Du trečdaliai mokyklų praranda iki 72 proc. mokinių. Tik apie 100 mokyklų išlaiko stabilų mokinių skaičių“, – apibendrino Žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.

Kartu derėtų pastebėti, jog šalyje veikia daugybė mokyklų, kurias baigia keliasdešimt procentų daugiau mokinių nei pradėjo mokytis pirmoje, penktoje ar devintoje klasėse. Tai rodo, kad šios mokyklos yra stiprios ir naudingos, o atmosfera jose – gera. Pasitenkinimo mokykla reitingas turėtų būti aktualus visiems būsimiems pirmokams, penktokams, devintokams ir jų tėvams.

Gimnazijas išskirstė

Antrasis reitingas – institucinis gimnazijų reitingas. Vertindami gimnazijas ir vidurines mokyklas žurnalo „Reitingai“ žurnalistai pirmą kartą mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, priimančių mokytis visus mokinius, kurie gyvena jų teritorijoje.

Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos yra:

1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:

1. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija
2. Vilniaus Š.Aleichemo ORT gimnazija
3. Privati „Saulės“ gimnazija (Vilnius).

Pervertina vaikų gabumus

Lietuvos privačių gimnazijų asociacijos vadovė, Vilniaus privačios „Saulės“ gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė pripažino: lyginti valstybines ir privačias mokyklas sudėtinga.

„Pas mus gali ateiti keturi penki vaikai stipendininkai, kurie gali mokytis nemokamai. Visi kiti moka už mokslą. Labai gaila, kad valstybė neskiria ūkio lėšų privačioms mokykloms, kas padėti sulygintų visų teises ir galimybes naudotis mokslu“, – kalbėjo I.Baranauskienė.

Ji užtikrino – stebuklų nebūna. Gerą akademinį rezultatą duoda tik ilgas ir sunkus darbas.

„Vyrauja stereotipas, kad nevalstybinėse mokyklose muziką užsako vaikai ir tėvai. Pas mus tikrai ne“, – užtikrino direktorė.

Tačiau ji pažymėjo, kad vaikų motyvacija mokytis ir siekti rezultatų ateina iš šeimos.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Irena Baranauskienė

„Mes labai dažnai kalbame apie programų kokybę, apie mokytojų kvalifikaciją, tačiau užmirštame vieną didelę problemą: į mokyklas vaikus atveda tėvai, kurie vidurinį mokslą baigė arba nepriklausomybės aušroje, arba po nepriklausomybės, kai viskas griuvo. Vaikai matė, kad mokslo nereikia, norint gerai gyventi. Todėl neliko pagarbos mokslui ir suaugusiam, neliko asmens orumo. Tėvams svarbiausia, ar nereikės vaikui mokytis to, kas jam nepatinka. Be to, jiems rūpi, ar jis tikrai bus atskleistas, ištirtas visapusiškai, nes jis esą be galo talentingas. Ir tie talentai esą matomi plika akimi“, – tėvų pasitikėjimu ir savo vaikų gabumų pervertinimu stebisi I.Baranauskienė.

Ji rekomenduoja vaikus vertinti objektyviai, kritiškai ir nebrukti jiems minties būtinai studijuoti aukštojoje mokykloje. Profesinis mokymas irgi gali pakloti tvirtus ateities pamatus ir galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

Periferijos mokyklos – konkurencingos

Pirmą kartą žurnalas „Reitingai“ pristato ir savivaldybių reitingą pagal abiturientų išlaikytų visų valstybinių brandos egzaminų (2013 m. bei 2014 m.) rezultatus.

Įdomu tai, kad kai kurios mažos savivaldybės lenkia didmiesčius. Šis savivaldybių reitingas rodo, kad dalies rajoninių savivaldybių gimnazijos yra išties konkurencingos ir jų pedagogai bei mokiniai niekuo nenusileidžia didmiesčių moksleiviams.

Šitai pasakytina apie Druskininkus, Palangą, Marijampolę, Mažeikius, Zarasus.

Geriausių savivaldybių trejetukas atrodo taip: 1. Vilnius (71,42 taško), 2. Kaunas (59,99 taško), 3. Druskininkai (58,86 taško).

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas prisipažino: savivaldybių reitingavimo rezultatai sukrėtė. „Yra savivaldybių, kuriose visų abiturientų egzaminų vidurkis triskart blogesnis nei kitų savivaldybės. Pavyzdžiui, chemijos egzaminas. Marijampolės ar Šiaulių miestų savivaldybėse 40 proc. jį laikiusiųjų gavo aukščiausius įvertinimus. Tačiau Rietavo, Širvintų ir Trakų savivaldybėse nė vienas vaikas negavo aukšto balo“, – lygino G.Sarafinas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Gintaras Sarafinas

Tai parodo, kad gimimo ir augimo vieta gali nulemti jauno žmogaus ateitį: „Jei mokeisi beviltiškoje savivaldybėje su žemo lygio mokyklomis, bus sunku įstoti į norimą universitetą, į pageidaujamą studijų programą ir profesiją.“

Bepigu didmiesčiams? Taip, savivaldybių reitinge pirmauja Vilnius ir Kaunas. Tačiau puikiais rezultatais gali pasigirti ir Druskininkai, Zarasai, Mažeikiai, Palanga. Jų abiturientai irgi nepriekaištingai laiko egzaminus.

„Tai rodo, kad atsilikusi švietimo sistema nėra paribio savivaldybių noras. Kai kurių savivaldybių merai akcentuoja, kad mokytojams reikėtų mokėti algą už rezultatus. Tačiau yra tokių regionų, kur viskas garma žemyn. Tačiau net tos savivaldybės turi šansų pakilti iš pelenų: jei savivaldybių ir švietimo skyrių administracija, tėvai keltų tikslus direktoriams, o šie – mokytojams, situacija galėtų keistis. Todėl ir pateikėme šį reitingą: kad tėvai pamatytų, kur yra jų vaikų mokykla“, – aiškino G.Sarafinas.

VU neužleidžia pozicijų

Kartu žurnalas „Reitingai“ pristato ir naujus institucinius universitetų bei kolegijų reitingus.

Valstybiniai ir privatūs universitetai buvo vertinami atskirai.

Geriausių valstybinių universitetų ketvertukas:

1. Vilniaus universitetas (74,3 taško),
2. Kauno technologijos universitetas (57,3 taško),
3. Vytauto Didžiojo universitetas (52,2 taško),
4. Ketvirta vieta dalijasi du universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (48,6 taško) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (48,2 taško)   

Geriausi nevalstybiniai universitetai:

1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (53,7 taško),
2. Antra vieta dalijasi du universitetai: LCC Tarptautinis universitetas (34,02 taško) ir Europos humanitarinis universitetas (33,3 taško).

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Mokyklų, kolegijų ir universitetų reitingų pristatymas.

Šiemet vertinant universitetus dar didesnis dėmesys buvo skiriamas universitetų moksliškumui ir studijų kokybei, todėl greta ankstesniais metais naudotų kriterijų įtraukta ir naujausia MOSTA atlikta universitetų mokslo palyginamosios veiklos tyrimo analizė.

Taip pat remtasi Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) universitetų studijų programų kokybės vertinimo duomenimis. Universitetus žurnalas „Reitingai“ vertino pagal 7 kriterijus, kuriuose buvo 60 pokriterijų.

Patys universitetai teikė tik 8 duomenis, susijusius su jų finansais, o likę 52 duomenys buvo gauti iš oficialių institucijų: daugiausia Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos darbo biržos, SKVC, taip pat iš sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS).

Tiesa, du valstybiniai universitetai – Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos, taip pat nevalstybinė VU Tarptautinio verslo mokykla – atsisakė teikti duomenis. Kadangi 87 proc. duomenų apie šiuos universitetus buvo gauta iš oficialių šaltinių, o į šiuos universitetus stoja daugybė Lietuvos abiturientų, jie buvo įtraukti į reitingą. Tačiau 8 duomenų nepateikimas galėjo turėti įtakos šių universitetų vietai galutiniame bendrame reitinge.

Remiantis Lietuvos studentų sąjungos 2015 metais atlikta apklausa, studentai labiausiai patenkinti studijomis šiuose valstybiniuose universitetuose: Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Šiaulių universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Mykolo Romerio universitete; taip pat šiuose nevalstybiniuose universitetuose: ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir LCC Tarptautiniame universitete.

Kolegijų reitingas

Kolegijų vertinime pagrindinė naujovė – Studijų kokybės vertinimo centro duomenų įtraukimas į reitingą. Kolegijos buvo vertintos pagal 5 kriterijus, kuriuose yra 42 skirtingi pokriterijai. Vertinant kolegijas taip pat daugiausia buvo remtasi oficialiais duomenų šaltiniais, pačios kolegijos teikė tik 8 duomenis, susijusius su jų finansais.

Geriausių valstybinių kolegijų penketukas:

1. Vilniaus kolegija (63,2 taško),
2. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (60,7 taško),
3. Kauno technikos kolegija (59,1 taško),
4. Kauno kolegija (56 taškai),
5. Šiaulių valstybinė kolegija (49 taškai).   

Geriausių nevalstybinių kolegijų trejetukas:  

1. Vilniaus dizaino kolegija (61,1 taško),
2. Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla (57,1 taško),
3. Socialinių mokslų kolegija (54,6 taško).  

Gidas abiturientams

Pirmą kartą žurnalo „Reitingai“ žurnalistai parengė ir pateikia gidą abiturientams, ką šiuo metu studijuoja visi 150 tūkst. Lietuvos studentų; koks kiekvienos profesijos atlyginimų vidurkis, kokių profesijų atstovų atlyginimai yra didžiausi, kokių mažiausi, kokių profesijų atstovai lengviausiai įsidarbina, kokių profesijų (2014 m. alumnai) atstovai dažniausiai kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, kokių profesijų atstovų yra daugiausia tarp ilgalaikių bedarbių.

Šios analizės pridėtinė vertė: kokią pasirinkti profesiją, kad nereikėtų gailėtis po ketverių ar šešerių studijų metų.

Pirmą kartą žurnalas „Reitingai“ pristato dar ir išsamų visų Lietuvos profesinių mokyklų vertinimą.

Iš viso naujame 188 puslapių žurnalo „Reitingai“ numeryje: 10 skirtingų švietimo ir aukštojo mokslų įstaigų reitingų, taip pat keliasdešimt straipsnių apie tai, kaip auklėti vaikus, kaip motyvuoti juos mokytis, kaip padėti jiems pasirinkti profesiją bei daug kitų naudingų įžvalgų mokiniams, studentams, jų tėvams, darbdaviams ir visai švietimo bendruomenei.