Ką atskleidė 2014 metų pamario turizmo sezonas?

Anot centro direktorės R. Kmitienės, šios įstaigos siekis ­– rinkti, kaupti ir turistams bei Šilutės svečiams nemokamai teikti informaciją apie teikiamas turizmo paslaugas, lankytinas Šilutės savivaldybės vietoves ir objektus, taip pat skleisti informaciją apie Šilutės rajoną, rengti, leisti ir platinti informacinius bei kartografinius leidinius apie turizmo paslaugas, objektus ir vietoves.

Liepa – populiariausias mėnuo

R. Kmitienė pasakojo, kad per 2014 metus nuo gegužės 6-osios iki rugsėjo 1 dienos Šilutės turizmo informacijos centras suteikė 4 856 turizmo informacijos paslaugas. Negana to, Šilutės TIC darbuotojai atliko analizę, kurios metu paaiškėjo, kad populiariausiu turistiniu mėnesiu galime įvardinti liepą – suteikta 1 641 paslauga. Nedaug atsilieka rugpjūčio mėnuo – suteiktos 1 538 paslaugos, o birželį – 1 242 paslaugos. Vis dėlto paskutinėje vietoje gegužės mėnuo. Tuomet suteiktos 535 paslaugos.

Vokietijos turistai – nepralenkiami

Taip pat buvo įdomu sužinoti, ar noriai iš kitų Lietuvos kampelių atvyksta poilsiautojai aplankyti pamario krašto ir susipažinti su unikalia čia esančia gamta. Vis dėlto lietuvius turistus, kurių iš atvykusiųjų suskaičiuota vos 29 proc., žymiai lenkė užsieniečiai (71 proc.).  Centro darbuotojai kruopščiai užsirašinėjo, iš kur ir kiek atvyksta turistų. Taigi nepralenkiami šioje kategorijoje yra turistai iš Vokietijos. Jų suskaičiuota net 1 319, antroje vietoje žymiai atsiliekantys Rusijos poilsiautojai – 489. Šiųmečio turizmo sezono metu sulaukta 2 turistų iš tolimosios Argentinos ir 3 iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Nemažai turistų atvyko iš Olandijos, Ispanijos, žinoma, kaimyninių valstybių Latvijos, Estijos, Lenkijos ir t. t.

Populiariausia transporto priemonė – dviratis

Atvykusieji į Šilutės TIC turistai buvo prašomi pranešti, kokiomis priemonėmis atvyko į šį centrą. Žinoma, visų apklausti nepavyko, tačiau 436 turistai nurodė atvykę dviračiais, 158 – autobusais, 48 – autostopu, 268 – kemperiais.

Ko pamario turizmo infrastruktūrai trūksta?

Anot R. Kmitienės, itin didelė problema, kurią būtina išspręsti – prastai išvystyta viešojo transporto sistema Ventėje, Kintuose ir Rusnėje. Taip pat pastebimas automobilių nuomos paslaugų poreikis. Atvykstantieji kemperiais taip pat ne visuomet gali būti garantuoti, kad turės kur saugiai praleisti naktį, mat visame Šilutės rajone yra tik vienas kempingas. Anot R. Kmitienės, atvykę kemperiais turistai, kuomet nėra vietos minėtame kempinge, miega automobilių stovėjimo aikštelėse ar pan. Ir tai yra nesaugu. Bet kokia bėda sugadintų vaizdą apie pamarį ir turistas čia sugrįžti nebenorėtų, be to, dar ir kitiems apie kraštą atsilieptų blogai. Pastebima ir dar keletas problemų, pavyzdžiui,  reikėtų  „Greitojo perkėlimo į Nidą“ 2–4 asmenų grupei, trumpų kelionių laivu, kurių kaina asmeniui neviršytų 30 Lt. Stinga dviračių nuomos punktų ir pigios nakvynės Šilutės mieste bei apylinkėse. Bene opiausia problema įvardijama maitinimo įstaigos nebuvimas Rusnės saloje.

Edukacinės programos, kuriomis buvo viliojami turistai

2014 metais pamario svečiams buvo siūlomos ir naujos turistinės pramogos. Kiekviena jų vis kitokia, atitinkanti įvairių žmonių poreikius. Taigi kiekvienas gali pasirinkti sau patinkanti laiko praleidimo būdą. Šiemet turistams buvo pasiūlytos šios naujos programos: kultūrinis kelias „Vėtrungių kelias“, edukacinės programos „Potvynio apsupty“, „Nusispalvink sau Vėtrungę...“, „Emalio meno technologija“.

Naujovės 2015 metų turizmo sezonui

Jau pradėta ruoštis ir naujam turizmo sezonui. 2015 metams ruošiami šie pasiūlymai: vandens turizmo maršrutas baidarėmis „Pajuskime potvynio jėgą“, dviračių maršrutas, skirtas tiems, kas nebijo sunkumų ir netikėtumų.

Kaip didinami turistiniai srautai?

Pagrindinis Šilutės TIC darbuotojų siekis – pritraukti ir didinti tiek vietinių turistų, tiek užsienio turistų srautus. Anot R. Kmitienės, jau užsibrėžtas ir tikslas - nuo 2014 iki 2016 metų pabaigos padidinti turistų skaičių 50%, o bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono TIC ir turizmo paslaugų teikėjais kuriamas „Pamario turizmo klasteris“.

Taip pat bus siekiama atlikti rekreacinių, turizmo išteklių ir paslaugų analizę, vertinimus bei sudaryti atitinkamus turistinius maršrutus, viešinti pamario turizmo klasterį ir jo paslaugas, sukurti prekės ženklą „Žuvies kelias“, populiarinti ir plėtoti vandens turizmą vidaus vandenimis, teikti ir plėtoti įvairias vandens (ekstremalaus) sporto paslaugas. Negana to, bendradarbiauti su regiono savivaldybėmis,  dalyvauti kartu kuriant bendrus projektus (pvz., pamario šventės, viešinimas, infrastruktūros gerinimas) ir pan.

Panašu, kad pamario turizmo sfera po truputį įgauna vis didesnį pagreitį ir šios srities darbuotojų bei visų krašto gyventojų dėka po kelerių metų bus galima džiaugtis savo darbo puikiais rezultatais. Tik, kad entuziazmas niekur nedingtų.