Diegia naują sistemą, kuri turės didžiules galimybes stebėti pajamas

Tai reikš, kad mokesčių inspektoriai kone realiu matys visas įmonių išrašomas ir gaunamas PVM sąskaitas faktūras, kurias verslininkai turės teikti kas mėnesį. Pavyzdžiui, prekes vežantis krovininis automobilis į kelią negalės išvažiuoti, kol nebus įregistruotas elektroninis važtaraštis.

© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Ši naujovė suteiks galimybę sekti legalioje kepykloje iškeptas bandeles, kurios vežamos į turgų, o po to popieriai yra suplėšomi", -  antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Ramanauskienė taip pat tvirtino, kad taip siekiama kovoti su mokesčių vengimu.

„Ši idėja gimė dėl to, kad turime problemų su šešėline ekonomika, kurios mastas yra 25-27 proc. Mokesčių administratorius susiduria su tam tikromis grėsmėmis: PVM vengimu, mokesčių neapskaitymu. Susiduriama su atvejais, kai prekės pervežamos su sąskaitomis ir važtaraščiais, tačiau tai padarius, šie dokumentai yra sunaikinami“, - sakė ji.

Pasak jos, planuojamą elektroninę mokesčių administravimo sistemą (i.MAS) ateityje sudarys septyni posistemiai, iš kurių keturi mažins administracinę naštą, o trys padės gerinti mokesčių surinkimą.

Pirmajame etape ketinama įgyvendinti elektroninių sąskaitų faktūrų, analizės modeliavimo ir rizikos posistemį ir elektroninių važtaraščių posistemį, kuris pradės veikti 2016 m. pabaigoje.

„Tai numatys galimybę sukurti preliminarią PVM deklaraciją, kuri būtų pakankamai detali. Žinoma, jeigu įmonė vykdo mišrią veiklą, turi ypatingų išskirtinumų, tuomet mokesčių administratorius neturės visos informacijos ir mokesčių mokėtojas galės ją papildyti. Tačiau paprastam verslui pakaks vieno mygtuko paspaudimu pateikti PVM deklaraciją“, - kalbėjo E. Ramanauskienė.

Įmonės kas mėnesį VMI turės teikti duomenis apie visas išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras. Tokių įmonių galėtų būti apie 80 tūkst. Įmonių.

Posėdyje dalyvavęs bendrovės „Sparta“ ekonomikos direktorius Virgilijus Lukošius atkreipė dėmesį, kad sąžiningi mokesčių mokėtojai prisiderins prie šios sistemos ir toliau mokės mokesčius, tačiau lieka neaišku, kas užtikrins, kad mokesčius mokėtų nesąžiningi mokesčių mokėtojai.

„Mūsų įmonei pritaikyti šiuos reikalavimus kainuos tikrai nemažai. Toks ir klausimas, kas gali įmonėms kompensuoti papildomas išlaidas“, - klausė jis.

Portugalams teko priimti tūkstantį darbuotojų

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų asistentė Ieva Valeškaitė kritiškai pasisakė apie planuojamą VMI sistemą.

„Mūsų šešėlinės ekonomikos tyrimas rodo, kad maždaug trečdalį neapskaitytos ekonomikos sudaro akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda ir nelegali jų prekyba. Turbūt naivu tikėtis, kad cigarečių kontrabandininkai pradės išrašinėti važtaraščius. O PVM neapskaitymas sudaro apie 20 proc. šešėlio, tai ir orientuokimės į šios šešėlio dalies mažinimą“, - posėdyje kalbėjo ji.

Instituto atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad visi su šia sistema susiję teisės aktais priimami skubos tvarka.

„Portugalija minimas kaip pavyzdys, tai turbūt atkreipėte dėmesį, kad įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, Portugalijai teko priimti apie tūkstantį naujų mokesčių administratorių. Mes kalbame, kad sistema yra išmani, aukšto lygio, taigi ir specialistai bus samdomi irgi ne patys pigiausi, tai bus aukšto lygio ekspertai“, - sakė I. Valeškaitė.

A. Klerauskas pripažino, kad sistema nepasieks visiškai nelegaliai dirbančių verslininkų.

„Jeigu pažiūrėtume į kitų šalių praktiką, įdiegus panašias sistemas, buvo fiksuojamas didelis pajamų surinkimo padidėjimas. Pavyzdžiui, Estijoje įdiegus elektroninių sąskaitų faktūrų posistemę nuo pernai lapkričio PVM atskaitos suma sumažėjo apie 10 proc., nors pardavimai mažėjo tik keliais procentais. Žinoma, ši sistema nepadės kovoti su kontrabanda, turbūt būtų keista, jei diegtume sistemas, kurios reikalautų, kad kontrabandininkai registruotųsi važiuodami per sieną“, - kalbėjo jis.

VMI viršininko pavaduotojo teigimu, sumažėjusi administracinė našta turėtų kompensuoti įmonių išlaidas sistemų diegimui.

DELFI jau rašė, kad išmanioji mokesčių administravimo sistema (i.MAS) leis kone realiu laiku stebėti įmonių veiksmus, gaunamas pajamas, kasos aparatų operacijas.

Įgyvendinant antrąjį etapą iki 2018 m. pabaigos planuojama įdiegti elektroninių kasos aparatų ir standartinės audito duomenų rinkmenos posistemius. Tai įgyvendinus verslas naudosis išmaniųjų kasos aparatų elektroninėmis paslaugomis, leidžiančiomis nuotoliniu būdu perduoti kasos informaciją.

Taip pat iki 2018 m. pabaigos trečiuoju etapu planuojama įdiegti nuolatinės kontrolės ir apskaitos smulkiam verslui posistemius. Verslui bus sudaryta galimybė naudotis nuotolinėmis apskaitos paslaugomis, bus galima pusiau automatizuotai tvarkyti pajamų-išlaidų apskaitą.