Pabandė suskaičiuoti, ar oriam gyvenimui Lietuvoje užtenka vidutinės algos

Savo skaičiavimais R. Žemaitė pasidalijo socialinio tinklo paskyroje, kurioje nurodo, kad vidutinę algą Lietuvoje uždirbančio asmens „pajamų deficitas“ yra 106 eurai – tiek pinigų trūksta poreikiams patenkinti.

Jungtinėje Karalystėje (JK) atliktais analogiškais skaičiavimais, vidutines pajamas uždirbančiam asmeniui pritrūksta 119 svarų sterlingų (166 eurų).

Tiesa, vidutiniai atlyginimai Lietuvoje ir JK skiriasi: jei Lietuvoje jis yra 715 eurų, neatskaičius mokesčių, tai JK - 1300 svarų sterlingų (1 815 eurų).

Rasa Žemaitė © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Biudžetas vis dar deficitinis ir toleruojantis nuogą vidutiniškai dirbantį", - konstatavo R. Žemaitė savo paskyroje socialiniame tinkle.

Abiems atvejais vertinta, kiek gyventojai sumoka mokesčių, išleidžia nuomai, komunalinėms paslaugoms, transportui, maistui ir tokioms paslaugoms kaip telefonas ir kabelinė televizija.

Vadovaujantis pateiktais skaičiavimais, 69 proc. brito vidutinės algos išleidžiama nuomai, kai Lietuvoje šis procentas yra mažesnis ir siekia 28 proc.

Vertinant kitų išlaidų procentines išraiškas, Lietuvoje, pagal R. Žemaitės pateiktą išlaidų schemą, žmonės daugiau nei britai išleidžia visoms kitoms sritims. Didžiausias atotrūkis yra skaičiuojant komunalinius mokesčius, išlaidas maistui ir įvertinus asmens sumokamų mokesčių dalį.

Palyginimą pateikusi R. Žemaidė patikslino, kad jei Jungtinėje Karalystėje vertintos išlaidos viešajam transportui, tai Lietuvoje – ir viešajam, ir privačiam.

Diskusija socialiniame tinkle: ar pakanka oriam gyvenimui vidutinės algos © DELFI

Ar vidutinės algos užtenka?

„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė primena, kad institutas yra skaičiavęs vidutines Lietuvos gyventojo išlaidas būstui, maistui ir transportui.

Odeta Bložienė © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Neskaičiavome tokių dalykų kaip valgymas ne namuose, išlaidos mobiliosioms paslaugoms ir t.t. Padarėme išvadą, kad uždirbantys Lietuvoje vidutines pajamas daugiau kaip 40 proc. jų skiria būtinosioms reikmėms. Visa kita, t. y. apranga, avalynė, papildomos išlaidos, tikrai dar gali sudaryti labai didelę išlaidų dalį ir viso to reikia normaliam gyvenimo būdui. Apibendrinant, išgyventi iš vidutinės algos yra sunku. Jeigu būstas yra nuomojamas, žmonėms nebelieka pinigų taupymui ar nuosavo būsto įsigijimui“, - komentavo ji.

SEB šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė primena, kad Statistikos departamentas atlieka gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą, o vienas iš klausimų yra: „Kokia yra mažiausia reikalinga suma įprastiniams poreikiams patenkinti?“.

„Žinoma, įprastiniai poreikiai yra nelygūs, bet vidutiniškai vienas žmogus 2013 m. nurodė, kad vidutiniškai reikia 400 eurų, kai vidutinis darbo užmokestis 2015 m. yra 554 eurai. Infliacija per pastaruosius metus daug neišaugo, tad iš principo, vertinant statistinius duomenis, galai sueina. Bet, manau, svarbu yra tai, kas vadinama įprastiniais poreikiais. Akivaizdu, kad gyvenant didmiestyje jie yra didesni. Tačiau palyginus Lietuvos ir Jungtinės Karalystės įprastinius poreikius, jie taip pat skirsis“, - mano J. Varanauskienė.

Ekonomistė sutinka, kad Vilniuje gyvenančiam žmogui, vidutinių pajamų gali nepakakti, bet tai priklauso nuo jo tikslo: į ką lygiuojamasi. Anot jos, vidutinių pajamų tikrai nepakanka, jei tiek pinigų tenka dviem, t. y. suaugusiam ir mažam vaikui.

Julita Varanauskienė © DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

„Ką daryti, jei vidutinių pajamų žmogui nepakanka? Arba didinti pajamas, arba mažinti poreikius, bet taip pasakiusi būsiu labai nepopuliari. Natūralu, kad žmonės nori geriau“, - svarsto ekonomistė.

J. Varanauskienė primena ir kitą rodiklį, kuris atspindi, kiek pajamų uždirba daugiau nei pusė visų gyventojų, tai – gyventojų pajamų mediana.

„Gyventojų pajamų mediana yra dar mažesnė nei vidutinis atlyginimas, - primena ji. - Tai jeigu sakome, kad vidutinio atlyginimo nepakanka vidutiniškai gyventi, yra klausimas, kas yra gyventi vidutiniškai: ar taip, kaip žmonės jau gyvena, ar taip, kaip jie nori gyventi. Didelė dalis žmonių norėtų sau leisti daugiau nei gali leisti dabar, bet vertinant įprastinius poreikius reikėtų kalbėti ir apie amžiaus grupes, ir apie šeimyninę padėtį, ir apie gyvenamąją vietą.“

Ekspertė primena, kad iliustratyviai situaciją atspindėjo tyrimas apie gyventojų planus kaupti pensijai: jų buvo klausiama, kiek pajamų jiems dar trūksta, kad pradėtų kaupti pensijai.

„Įdomu buvo tai, kad kiek pajamų žmonės beuždirbdavo, jiems vis trūko apie 450 eurų“, - kalbėjo J. Varanauskienė.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pernai IV ketv., neatskaičius mokesčių, buvo 714,5 eurų, o „į rankas“ siekė 553,9 eurų.

Minimalioji mėnesio alga, neatskaičius mokesčių, siekį 300 eurų.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 1,3 mln. dirbančiųjų, o minimalią algą arba mažiau gauna daugiau nei 200 tūkst. dirbančiųjų. Tai yra daugiau nei šeštadalis visų šalies dirbančiųjų.