FAO misija pagėgiškių pasiruošimą kovai su afrikiniu kiaulių maru įvertino labai gerai
Pagėgių pasienio veterinarijos posto vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Kristina Pavtelytė: „Žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės tikrinamos kiekvienais metais“.
Kaip Pagėgių savivaldybėje kovojama su afrikiniu kiaulių maru, kokių priemonių imamasi, kad šia liga nebūtų užkrėstos ūkininkų kiaulės? Apie tai „Šilokarčemos“ korespondentas kalbėjosi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Pagėgių pasienio veterinarijos posto vyriausiąja veterinarijos gydytoja-inspektore Kristina Pavtelyte.
K. Pavtelytė sakė, kad šiuo metu yra tikrinamos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės. Tai atliekama kartą per metus – išduodami leidimai, jog galėtų būti vykdoma medžioklė ir kad tose aikštelėse būtų saugiai apdorojami sumedžioti žvėrys.
Nuo gegužės 1-osios yra sugriežtinti reikalavimai – išleistas VMVT direktoriaus įsakymas, kad pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelės, kurios įrengtos neuždarose patalpose, su jose esančiais statiniais turi būti aptvertos ne žemesne kaip 1,2 m aukščio tvora, per kurią į aikštelės teritoriją negalėtų patekti šernai. Prie įėjimo į aikštelę turi būti įrengti dezo barjerai, ir įrengti taip, kad jų nebūtų įmanoma apeiti. Taip siekiama išvengti, kad nebūtų išnešiotas afrikinio kiaulių maro užkratas.
Pagėgių savivaldybėje yra įrengtos penkios tokios aikštelės. Jos priklauso „Santakos“, „Rambyno“, „Gėgės“ medžiotojų klubams, „Junos“ medžiotojų ir žvejų klubui bei Žukų medžiotojų būreliui. Kasmet stebima, ar aikštelės aptvertos, apkastos grioveliu, įrengtos aukščiau, jos turi būti uždaromos, naudojamos autorizuotos dezinfekcinės medžiagos. Pastarosios sunaikina visus užkratus.
Aikštelėse atliekamas tik skrodimas, prieš tai padarius nušauto žvėries tyrimus. Aikštelėse įrengtų duobių sienos dažniausiai būna gelžbetoninės arba metalinės. Jos turi būti ne seklesnės kaip trys metrai, negali būti užpildyta daugiau nei pusė duobės. Į duobes ant nušautų gyvūnų atliekų (odos, vidaus organų, kailio) būtinai turi būti pilami dezinfekuojantys, bakterijas naikinantys chemikalai.
„Iki šiol Pagėgių savivaldybėje dar nėra nustatyta afrikiniu kiaulių maru sergančių šernų ar kiaulių, bet saugotis reikia“, – papildė pokalbį vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Saulius Tarasauskas.
Pagėgių pasienio veterinarijos posto vedėjas Zenonas Komskis sakė, kad neseniai Pagėgiuose lankėsi Europos Sąjungos FAO misija, kuri tikrino, kaip šiame krašte pasiruošta kovoti su afrikiniu kiaulių maru. FAO misija pagėgiškių pasiruošimą įvertino labai gerai.