Miškininkai bijo ir reformos, ir gaisrų

- Kaip gyvensite toliau, jei būtų panaikinta jūsų vadovaujama urėdija?

- Niekas nežino, kas bus po reformos, jeigu ji įvyktų, ir negali pasakyti. Nežinoma, kaip atrodys likviduotos urėdijos, ar ten liks tik padaliniai, ar išvis nieko nebebus?

Lygiai tokia pati situacija buvo maždaug prieš aštuonerius metus. Tada buvo prasta situacija – ir medienos kaina maža, ir pardavimai sumažėję. Todėl ir pasigirdo kalbos, kad bus naikinama dalis urėdijų.

Išgyvenome, mokame didžiulius mokesčius. Šilutės miškų urėdija pagal sumokamų mokesčių dydį tarp šalies urėdijų yra ketvirta.

- Kaip sekasi parduoti medieną?

- Seime svarstyta, kad reikėtų parduodant medieną aukcionų būdu Lietuvos pramonininkams suteikti pirmumo teisę. Bet Seimas priėmė kitokį įstatymą, nebus išimčių Lietuvos pramonininkams, nes tai pažeistų konkurencijos įstatymą. Bus skelbiami konkursai medienai pirkti, dalyvaus visi pirkėjai. Tik su tais pirkėjais, kurie perka pas mus daugiau kaip trejus metus, sudarome ilgalaikes sutartis. Parduodame 60 proc. medienos pagal tokias sutartis. Stambieji pirkėjai turi galimybę sudaryti sutartis net iki 10-ies metų, taip užsitikrinti sau medienos tiekimą.

- Kaip ir kiekvieną pavasarį turbūt aktualu yra gaisrai?

- Turime visą techniką – dvi gaisrų gesinimo mašinas – pasiruošę. Viena rezervinė ugniagesių komanda yra Saugose, medienos ruošos, prekybos ir techniniame padalinyje, o kita čia, urėdijoje. Kai būna padegama sausa žolė, liepsna gali „nueiti“ į mišką, bet tai galima matyti iš anksto per vaizdo stebėjimo įrangą. Miške gali ir taip kilti gaisras.

Urėdijoje veikia automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, miškus stebi trys vaizdo kameros. Nebereikia sargams lipti į bokštus ir karštą vasaros dieną ten „kurortauti“.

Automatinė stebėjimo sistema sumontuota prieš keletą metų veikia puikiai. Ji nustato, ar tai yra dulkės, ar dūmai, koks yra atstumas iki tos vietos. Pernai, kai Kuršių nerijoje prasidėjo du gaisrai, mes juos irgi pamatėme. Gaisrą, kuris kilo Rusijos pusėje, už Nidos, taip pat pamatėme. Jeigu tų kamerų nebūtų, tai situacija būtų buvusi dar sunkesnė.

Kuršių nerijoje yra irgi trys vaizdo stebėjimo kameros, bet pernai jos dar nebuvo įjungtos, nes taupant lėšas niekas sistemos neaptarnavo.

Šilutės urėdijos ugniagesių komanda taip pat gesino gaisrą prie Juodkrantės, o mūsų didelio pravažumo gaisrinės automobilis buvo įvertintas labai gerai, nes ten reikėjo važiuoti per smėlį ir tai jam nebuvo kliūtis.