Energetikos viceministras – apie šildymo ir elektros energijos aktualijas

Susitikimo pradžioje Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis išreiškė viltį, kad informacija apie būsto šildymo problemas turėtų būti visiems naudinga – ir Savivaldybei, ir gyventojams, ir daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkams.

Beje, energetikos viceministras V. Macevičius  pirmiausia pasidžiaugė, kad gegužės 8-ąją (tą dieną jis lankėsi Šilutėje) sukako lygiai trys mėnesiai, kai jis dirba ministerijoje.

„Šiluma – tikriausiai pati didžiausia bėda ne Lietuvoje, bet Vilniuje, - kalbėjo viceministras. - Nevyniodamas žodžių į vatą pasakysiu, kad mes turime Lietuvos šilumos tiekimo sistemą ir Vilniaus... Žinote, jog Vilniuje šilumos tinklai yra išnuomoti iki 2017 metų, o ten kai kurių asmenų pirštai yra per daug į save lenkti, šilumos kiekiai dideli, kainos didelės. Visiškai negalima palyginti su tuo, kas yra Šilutėje. Šilutė – šaunuolė, kadangi pas jus šilumos kaina pagal pigumą yra ketvirtoje–penktoje vietoje Lietuvoje. Tai tik biokuro naudojimo dėka“.

Dar V. Macevičius pasakojo, kad savivaldybėms yra užduotis pakeisti gatvių apšvietimo sistemą – pradedant šviestuvais, baigiant automatizuotu valdymu. Kai kurios savivaldybės tai jau yra padariusios, rekonstrukcija atsiperka per 3–4 metus. 2002 metais Mažeikių rajono savivaldybėje buvo pakeista apie tūkstantis šviestuvų. Rangovas tai padarė savomis lėšomis, o Savivaldybė iš apšvietimui skirtų sutaupytų pinigų apmokėjo įmonei už darbus. Pasak viceministro, taip galima padaryti ir Šilutėje – Savivaldybė apie tai galėtų pagalvoti, kol dar nevėlu. Dabar Plungė ir Palanga, maždaug Šilutės rajono dydžio savivaldybės, jau yra pasiruošusios tai daryti.

Energetikos viceministras V. Macevičius atsakė į šilutiškių klausimus. Melioratorių alėjos 10-ame name gyvenantis Aloyzas Masiolas domėjosi, kokiu būdu bus apšiltinami daugiabučių namų stogai, mat variantų gali būti daug. O kurį racionaliausią variantą reikėtų pasirinkti? V. Macevičius atsakė, kad tai turi pasiūlyti pastato apšiltinimo projekto rengėjas - kad būtų ir gerai, ir patikima, ir pigu, panašiai kaip „trys viename“.

Juknaitiškė Jolanta Juozapavičienė viceministrui pateikė net šešis klausimus. Ji domėjosi, kodėl gyventojai turi mokėti už laiptinės šildymą, nors ji nešildoma, kada bus renovuojamos šilumos trasos, kodėl Juknaičiuose neatpinga šiluma, nors biokuru kūrenama katilinė jau atsipirko prie keletą metų ir t. t. Į jos klausimus atsakė Energetikos ministerijos atstovas ir UAB „Šilutės šilumos tinkali“ direktorius A. Šaulys.

Viceministras buvo nuvykęs ir į „Šilutės šilumos tinklų“ bendrovę, kur su jos darbuotojais diskutavo apie problemas, kurios kyla dėl galiojančių teisės aktų perkant biokurą, dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų ir pan. Mat iki įsigaliojusių įstatymų pataisų biokuras buvo perkamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, kai privalomai iš Biokuro biržos buvo galima pirkti iki 30 proc. biokuro. Pakeitus įstatymą ir padidėjus pirkimo iš Biokuro biržos normai, nuo 2016 metų šilumos tiekėjai privalės pirkti 50 proc. viso suvartojamo biokuro.

Pastaruoju metu vis dar galioja sutartys su privačiais tiekėjais, bet juk yra įsipareigojimai, kuriuos privaloma įvykdyti. Nebuvo palikta jokio pereinamojo laikotarpio be didesnių sankcijų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Viceministras siūlė tartis su privačiais biokuro pardavėjais, perrašyti sutartis, pažadėjo organizuoti susitikimą-diskusiją su Valstybinės energetikos ir kainų kontrolės komisijos vadovais. Šilumos ūkio įstatymo pataisa dėl apmokėjimo daugiabučių gyventojų bendrojo naudojimo patalpų.

Lietuvoje energetika yra bene labiausiai reglamentuojama sritis. Todėl siūloma aktyviai mažinti administracinę naštą, kontrolę ir reguliavimą. Deja, galiojančiose elektros tinklų administravimo, šilumos vartojimo, atestavimo ir kitose taisyklėse trūksta kokybės. UAB „Šilutės šilumos tinklai“ pažadėjo pateikti pastabas, siūlymus ir rekomendacijas tobulinant minėtąsias taisykles.