Mažiesiems šilutiškiams vietos daugiabučių kiemuose nėra
Seniūnas R. Steponkus pažadėjo, jog per vasarą bus sutvarkytos ir įrengtos naujos vaikų žaidimų aikštelės: „Naujas aikšteles artimiausiu metu planuojame įrengti Grabupiuose ir Macikuose.
Atostogos. Vasara. Geras, šiltas oras, draugai, kieme stūksanti smėlio dėžė, sūpynės, čiuožyklos, kamuolio spardymas ant žolės... Atrodytų, ko bereikia, tiesa? Tačiau, kaip bebūtų gaila, apie tai gali tik pasvajoti didžioji dalis mažųjų šilutiškių. Daugumos mieste esančių daugiabučių kiemai – kiek įmanoma daugiau išasfaltuoti tam, kad tilptų daugiau automobilių, o apie smėlio dėžes nėra jokios kalbos. Jos taip ir stūkso grėsmingai apgriuvusios ir apžėlusios žole, kažkada buvusios sūpynės stovi vienišos, surūdijusios ir sulūžusios. Apie tai, kodėl vaikų žaidimų aikštelių situacija tokia tragiška, ir kas tuo turėtų pasirūpinti, kalbėjomės su šilutiškiais ir miesto valdžia.
Daugiabučių kiemuose – automobilių apgultis. O kur žaisti vaikams?
Visų pirma, kad įsitikintume, jog ne visuose kiemuose vaikams yra įrengtos žaidimų aikštelės, iškeliavome į miestą. Jau pačiame pirmame daugiabučio kieme, esančiame Lietuvininkų gatvės pradžioje, radome tik nedidelę krepšinio aikštelę, keletą suolelių ir daugiau nieko. Žinoma, smagu ir tai, jog kieme yra bent šiokia tokia vieta, kur vaikai gali pažaisti. Toliau keliavome miestu ieškodami vaikų žaidimų aikštelių. Pastebėjome, jog mažesniuose, kelių butų namuose gyvenančios šeimos savo kiemuose pasistengė įrengti bent smėlio dėžes vaikams. Kiti – pasistatė sūpynes. Vaikams vis šiokia tokia pramoga.
Į kiemų reidą išėjome iš pat ryto, tad vaikštant lepino maloni šiluma ir gaiva. Darželiuose lakstė ir krykštavo vaikai, pavieniai šilutiškiai lėtai vaikštinėjo gatvėmis arba vedžiojo augintinius. Pamėginę pakalbinti juos dėl situacijos kiemuose, išgirdome, jog atėjo ponų laikai. „Jūs pasižiūrėkite, kas čia dabar dedasi. Šeimoje, jeigu gyvena 2 suaugę, ir, neduok Dieve, jau pilnametystės sulaukęs vaikas, tai prie namų stovės jau trys mašinos. Kai automobiliams pasidarys per mažai vietos, išdraskys žolę, išbetonuos papildomas vietas, ir vėl užgriozdins kiemą jomis. Man tikrai skauda širdį dėl vaikų, kurie neturi kur normaliai pažaisti. Eina prie judrių gatvių, sėdi ant šaligatvių, laksto per kelią, o kas bus, jei nutiks nelaimė? Kas dėl to bus kaltas? Valdžia? Ne. Visi mes būsime kalti, kad nesudarėme savo vaikams tinkamų sąlygų žaisti namų kieme“, - nuoširdžiai pasakojo šilutiškis Juozas. Maloniai su juo dar šiek tiek pasikalbėję apie mūsų valdžios atstovus, sukome į Liepų gatvę. Ten radome net kelias, tikrai be galo gražias vaikų žaidimų aikšteles. Jas padovanojo UAB „Šilutės būstas“. Aikštelėse yra viskas, ko gali prireikti vaikų pramogoms – sūpynės, čiuožykla – namelis, į kurį pirma reikia užlipti, po to perbėgti liepteliu ir tik tada galima smagiai nušliuožti žemyn. Gražu, tiesa? Kita, Liepų gatvėje esančia, taip pat UAB „Šilutės būstas“ dovanota žaidimų aikštele naudojasi ir šalia esančios Kęstučio gatvės daugiabučių namų vaikai. Aikštelė tikrai prižiūrima, o ir vaikai ja labai džiaugiasi. Tiesa, šalia šios aikštelės neradome smėlio dėžės, bet tai menka problema. Pasivaikščioję Kęstučio gatve šiek tiek pašiurpome. Viename kieme radome žolėmis užžėlusias ir neaišku kiek metų neliestas betonines smėlio dėžes, sulūžusias ir niekam, matyt, nereikalingas sūpynes. Dar kitame kieme radome kažką panašaus į vaikų žaidimų vietą, bet viskas iš metalo ir labai nemiela.
Dar šiek tiek pasivaikščioję po šios gatvės kiemus, pasukome miesto centro link. Einant Lietuvininkų gatve maloniai nuteikė pamatytas vaizdas prie Šilutės H. Šojaus muziejaus. Ten neseniai įkurta puiki vaikų žaidimų aikštelė. Maloniai nuteikė ir tai, jog ten – nerūkymo zona, tad esame ramūs, jog žaidžiantys vaikai tikrai neuostys nikotino dūmų. Aplinka prie aikštelės sutvarkyta preciziškai. Pro šalį praeinanti moteris tarstelėjo, kad H. Šojaus gatvėje taip pat yra puiki vaikų žaidimų vieta. Su džiugia nuotaika pasukome į Žalgirio gatvę ir nuėjome į pirmą atsitiktinį daugiabučio kiemą. Vaizdas – nei graudus, nei džiugus. Kieme stūkso didžiulė smėlio dėžė, per kurios kraštus išbiręs smėlis. Sūpynių kieme – jau seniai nebėra. Jų vietoje palikti tik seni sūpuoklių rėmai. Atrodytų, kam jos trukdo? Bet, matyt, yra kam trukdo. O gaila... Užsukę į Zudermano gatvę ilgokai ieškome vaikų žaidimų aikštelių. Atsitiktinai tarp žolių radome „smėlio dėžę“ – apžėlusią žolėmis, ir seniai nemačiusią smėlio. Viena moteris iš balkono mums šaukė, kad dėl automobilių keliamo triukšmo jie ir taip pavargsta, o jei dar ir vaikai krykštaudami žaistų po langais – išprotėtų. Keista. Išprotėtų? Tokiu atveju vertėtų prisiminti, kai patys buvome vaikai, kaip tuomet „trukdėme“ kaimynams. Nepaisant kelių nemalonių komentarų, toliau kalbinome šilutiškius. Štai šilutiškių mamų dauguma yra už vaikų žaidimų aikšteles kiemuose. Mama Vilija apgailestavo, kad Šilutėje beveik nebėra, kur pažaisti vaikams. „Knygnešių gatvėje vaikams nėra kur pažaisti. Nėra nė vienos žaidimų aikštelės. Tas pats ir Zudermano, Žalgirio ir Vytauto gatvėse. Kai augau aš, turėjome ir krepšinio aikštelę, ir smėlio dėžes. Dabar, daugėjant automobilių, nebeliko nieko. Žolė retai pjaunama, tad vaikams net nėra kur paspardyti kamuolio. Todėl vaikai ir slankioja prie laiptinių iš neturėjimo ką veikti“, - sakė Vilija. Kitos mamos taip pat apgailestavo, kad miesto valdžiai visiškai nerūpi daugiabučiuose esančios/nesančios vaikų žaidimų aikštelės. „Pavyzdžiui, į mūsų kiemą Melioratorių gatvėje smėlio atvežė vienas tėvelis. Bet juk jis vienas visada nevežios to smėlio“, - sakė mama Ramunė. Kita mama Indrė teigė: „Tegu mane apmėto akmenimis, bet jei pastatytų aikštelę Knygnešių gatvės 2, 4 ir Zudermano gatvės 8 namams, aš būčiau prieš. Kodėl? Todėl, kad tos aikštelės yra puiki vieta jaunimui susirinkti, vartoti alkoholį, ir neretai jas apgadinti“. - pasakojo. Kitos kalbintos mamos buvo ir už tai, kad patys tėveliai susidėtų pinigų ir tvarkytų jų kiemuose esančias vaikų žaidimų aikšteles. Tokiu atveju, nereikėtų prašyti valdžios atstovų malonės kiekvieną kartą, kai smėlio dėžėse pritrūksta smėlio.
Po pokalbių su šilutiškiais užsukome į Šilutės seniūniją, pas seniūną Raimondą Steponkų. Kadangi seniūną pagavome darbų sūkuryje, kalbėjome greitai ir konkrečiai: „Naujas vaikų žaidimų aikšteles artimiausiu metu planuojame įrengti Grabupiuose ir Macikuose. Taip pat Šilutėje prie vieno iš Tilžės gatvės namų. Sutinku, kad daugumos Šilutės mieste esančių vaikų žaidimų aikštelių būklė nepatenkinama. Bet visas jas tvarko ir prižiūri seniūnija. Kai kurioms reikia vos mažos korekcijos, kitoms – kapitalinio remonto. Tas, kurios jau niekam nebetinkamos, mes geriau sulyginsime su žeme ir užsėsime žolę, nei leisime vaikams žaisti pavojingomis sąlygomis. Mano paskaičiavimais, reikėtų šešių naujų aikštelių. Dvi stovėtų Melioratorių gatvėje, dar keletas atitektų Knygnešių gatvei. Važiuodamas miestu pastebėjau, jog labai graži aikštelė vaikams įrengta Gluosnių gatvėje, taip pat prie Šilutės H. Šojaus muziejaus, H. Šojaus gatvėje. Liepų gatvėje yra dvi UAB „Šilutės būstas“ dovanotos modernios vaikų žaidimų aikštelės. Netgi dabar smėlio dėžėms yra specialūs reikalavimai – jos negali būti su atidengiamais dangčiais, nes vaikai juos atidarinėdami gali smarkiai prisispausti pirštus ir nukentėti. Dabar smėlio dėžės turi būti su stumdomais dangčiais“. Seniūnas paskaičiavo apytikslę sąmatą, kiek kainuotų šios būsimos naujos šešios aikštelės: „Apytiksliai viena žaidimų aikštelė su normalaus dydžio smėlio dėže kainuoja 1 000 eurų. Tad mums reikalingi 6 000 eurų. Seniūnija turi pinigų, bet ne tiek, kiek jų reikia visoms aikštelėms iškart. Po truputį per vasarą viską sutvarkysime. Ieškosime rėmėjų. Tikimės, kad ir mūsų draugai UAB „Šilutės būstas“ vėl prisidės“.
Tikimės, kad tai nebus tušti seniūno pažadai, ir vasaros sezono metu išvysime naujas arba suremontuotas senas vaikų žaidimų aikšteles prie daugiabučių namų.