Eilinis likimo smūgis nepalaužė neregio dvasios

Jefimovų šeimą nelaimės persekioja jau daugybę metų, likimas jiems paruošė nemažai išbandymų, tačiau Valerijus, nors ir akys neberegi dienos šviesos, stengiasi savo mylimiausioms moterims – mamai ir dukterėčiai – sukurti šviesią ateitį.

Ugnis pasigailėjo sūnaus ir mamos gyvybių

Lemtingąją gegužės 4-ąją nei Valerijus, nei jo  mama nenujautė, kad vakaro sutemoms apgobus žemę jų gyvybei ir turtui iškils pavojus. Kai daugelis naumiestiškių jau ruošėsi miegoti, ugnis įsismarkavo prie medinio daugiabučio namo stovinčiame ūkiniame pastate, pradėjo rūkti ir šalia stovėjęs automobilis. Negana to, didžiulis karštis bei ugnis pasikėsino ir į gyvenamąjį namą, kur nieko neįtardami buvo Valerijus ir jo mama. Laimei, ugnies deivė Gabija pasigailėjo šių naumiestiškių. Jiems pavyko išvengti tragiško likimo.

„Prašiau, kad pirmiausia gelbėtų mamą“

Jau kitą dieną po nelaimės apsilankėme Valerijaus ir Jadvygos namuose. Ten radome ne tik būsto šeimininkus, bet ir jiems į pagalbą atskubėjusią kaimynę Aušrą Butvilienę. Moteris pasakojo, kad ji pro savo namų langą pamačiusi garažo stogą apgobusią liepsną ir kartu su vyru bei sūnumi bėgo gelbėti Valerijaus ir Jadvygos. Butvilų šeima, tolimi Jefimovų giminaičiai, tačiau, pasak Aušros, jau labai seniai yra tapę tarsi vienos šeimos nariais. „Močiutė nelabai suprato, kas tą naktį vyko. Bet ir gerai, mažiau streso patyrė. Gaisro metu čia subėgo daug žmonių, bet daugelis jų buvo tik žiūrovai ir kai paprašėme jų kuo greičiau padėti išnešti močiutę ir išvesti Valerijų, jie nesugebėjo pasijudinti“, - apie kraupios nakties įvykius pasakojo Aušra. Į pokalbį įsijungė ir Valerijus. Vyras vos sulaikydamas ašaras pasakojo, kas dėjosi tą siaubingą naktį. „Įbėgo į namus kažkoks vyras ir pradėjo mane tempti laukan. O aš pradėjau šaukti, kad mane jis paliktų ir pirmiausia mano mamą išneštų. Labai bijojau, kad jai kas nenutiktų“, - kaip baisiausią košmarą vos prieš kelias valandas vykusius įvykius prisiminė Valerijus.

Ugnis turtą pavertė pelenais

Pasak naumiestiškio V. Jefimovo, gaisro metu jis patyrė didžiulių nuostolių, mat garaže laikė buto remontui supirktas statybines medžiagas, įrankius, naujus plastikinius langus, taip pat duris, laminatą ir t. t. „Po truputėlį taupydamas pagaliau buvau susipirkęs beveik viską, ko reikės būsto atnaujinimui. Patyriau apie 15–20 tūkst. litų nuostolį. Nieko nebeliko, viskas sudegė“, - sunkiai jaudulį tramdė 62-ejų metų vyriškis.

Aušra mums pasakojo, kad Valerijus visuomet buvo labai taupus žmogus, niekuomet nevartojo alkoholio, o turimus pinigėlius kaupė remontui. „Jo didžiausias noras buvo, kad mama gyventų gražiame, šviesiame bute, kad jai čia būtų patogu. Remontą Valerijus jau buvo pradėjęs, o labiausiai laukė, kada pakeis senus langus naujais. Šią savaitę, atšilus orams, turėjo ateiti darbininkai, deja, nespėjo. Langai sudegė, - atvirai pasakojo Valerijaus pagalbininkė. – Jis visą gyvenimą buvo labai darbštus, dirbo keliuose darbuose, buvo stiprus sportininkas, daug metų žaidė futbolo komandoje ir tik visai neseniai apako“.

Klastinga liga pakeitė gyvenimą

Nors pokalbio metu Valerijus sunkiai tramdė jaudulį po įvykusios nelaimės, vis dėlto sutiko mums papasakoti apie savo gyvenimą. Jis užaugo ir mokslus baigė čia, Žemaičių Naumiestyje. Šeimoje augo kartu su seserimi. Vėliau išėjo į armiją, o sugrįžęs apsigyveno Vilniuje. Ten ir savo žmoną sutiko, susituokė. „Vilniuje gyvenome labai gerai, nieko mums netrūko, turėjau nuosavą butą. Vėliau pradėjau žaisti vienoje futbolo komandoje. Sekėsi labai gerai ir atlygis būdavo tikrai nemažas. Pavyzdžiui, jei žmonės dirbami fabrike uždirbdavo apie 150 rublių, tai mano 5 metų mėnesio vidurkis – 550–700 rublių“, - senus laikus prisiminė Valerijus. Futbolo komandoje sostinėje jis žaidė net 10 metų. Tačiau vėliau jo šeimoje įvyko nelaimė – žuvo jo žmona. Vaikų jie taip ir nesusilaukė, taigi Valerijus liko vienui vienas. 1996-ųjų žiemą jis sugrįžo gyventi į Žemaičių Naumiestį pas mamą ir nuo to laiko tapo didžiausiu jos pagalbininku.

V. Jefimovas niekuomet nesėdėjo sudėjęs rankų, eidavo dirbti. Tai namus statydavo, tai dar kokio darbelio imdavosi. Be to, taip pat žaidė Šilutės veteranų futbolo komandoje. Deja, klastinga liga apvertė Valerijaus gyvenimą aukštyn kojomis...

Akys paskendo tamsoje

Paklaustas, kas atsitiko, kad akys šiuo metu regi tik tamsą, Valerijus buvo atviras. „Apsileidau...“, - neslėpdamas tarė jis. Bėdos su akimis prasidėjo prieš ketverius metus. „Iš pradžių pradėjo skaudėti kairiąją akį. Pamaniau, kad koks uždegimas, nesikreipiau į gydytoją, o tik nuėjau į vaistinę ir įsigijau lašiukų nuo uždegimo. Vis dėlto vėliau nusprendžiau kreiptis į medikus, bet jau buvo per vėlu. Kairiąja akimi jau nebemačiau, o dešine įžiūrėjau vos 20 proc. Bet tada jo dar viską mačiau ir net skaityti galėjau“, - kalbėjo Valerijus. Medikai vyriškiui padėti niekuo nebegalėjo. Jokie vaistai ar operacijos negrąžins Valerijui regėjimo. Štai vos prieš kiek daugiau nei du mėnesius ir dešinioji akis neberegėjo. „Norėjau kažkam paskambinti, pasiėmiau telefoną, pažvelgiau į jį ir... Akis aptemo, nieko nebemačiau. Teko pamiršti viską ir pratintis gyventi kitaip“, - liūdnai tarė Valerijus, tačiau iškart patikino, kad dabar jau apsiprato ir dėl to nebepergyvena.

Dukterėčiai tapo tėvu

Ne tik Valerijaus, bet ir jo sesers gyvenimas susiklostė ne taip, kaip jie vaikystėje svajojo. Vyriškio sesuo, anot jo, išprotėjo ir šiuo metu yra apgyvendinta Macikų socialinės globos namuose. Tačiau Valerijus užaugino sesers dukrą Pauliną, kuri jam – tarsi dukra. „Niekada nesigailėjau, kad ją auginau. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Paulina užaugo labai protinga, mokyklą pernai baigė gerais pažymiais ir dabar Anglijoje įstojo į universitetą. Myliu ją kaip savo dukrą ir noriu jai viso ko geriausio“, - atviravo naumiestiškis.

Mama Valerijui – visas pasaulis

84-erių sulaukusi Valerijaus mama Jadvyga jau nebevaikšto ir dienas leidžia gulėdama lovoje. Jai reikalinga priežiūra, mat pati ji jau nieko nebegalinti padaryti. Valerijus jai – tarsi angelas sargas gelbsti visur ir visada. Jis ir valgyti pagamina, ir rūbus pakeičia. Žodžiu, pasirūpina mama kaip tik įmanoma geriau. „Į globos namus aš jos niekada neatiduosiu. Darysiu viską, kad tik jai savuose namuose būtų patogu ir gera gyventi“, - nesulaikydamas ašarų kalbėjo Valerijus.

Reikalinga pagalba

Valerijaus ir jo mamos Jadvygos pajamos nedidelės, tačiau vyriškis, būdamas labai taupus, sugebėjo iš tų pinigėlių susitaupyti reikiamą sumą ir nusipirkti būsto remontui reikalingas medžiagas bei kitas priemones. Vis dėlto dabar, kai viskas virto pelenais, teks pradėti iš naujo kaupti santaupas. Labiausiai naumiestiškis sielojasi, kad mamai vis dar teks gyventi nesutvarkytuose namuose. O taip norėjosi, kad į devintą dešimtį įžengusi mama gyvenimo saulėlydyje gyventų gražiuose namuose, kur būtų šviesu ir jauku.

Dabar Valerijus labai dėkingas visiems, kurie nepaliko jų vienų ir ištikus nelaimei ištiesė pagalbos ranką. Nelaimėliams didžiulę paramą ir paguodą suteikia Butvilų šeima, taip pat Žemaičių Naumiesčio seniūnija, kuri pasirūpino technika ir darbininkais, padėsiančiais sutvarkyti gaisro padarinius.

Visus norinčius ir galinčius padėti Valerijui įgyvendinti seniai puoselėtą svajonę, prašome nelikti abejingais ir padėti. Valerijus Jefimovas LT317300010134628805.