Naujos detalės apie šaukimą: emigrantams tai nepatiks

Karo prievolės įstatyme nurodyta, kad karo prievolininkai yra visi karo prievolę turintys LR pilnamečiai piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Vadinasi, pagal įstatymą, jei esi Lietuvos pilietis, nors ir gyveni kitoje šalyje, pašauktas tarnauti gali būti.

Tiesa, dar prieš sudarant šauktinių sąrašą žadėta, kad emigravusių lietuvių po visą pasaulį neieškos ir svetur išvykusių tarnauti nekvies. Tačiau realybė – kitokia. Šaukimus tarnauti gavo ir tie 19-26 m. jaunuoliai, kurie gyvena ne Lietuvoje. Karo prievolininkai, oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos, pateko į Vilniaus regiono sąrašą.

Problema – studijos ir darbas

„Aš – emigrantas. Danijoje gyvenu jau 3 metai, čia studijuoju, dirbu. Šioje šauktinių situacijoje daug klausimų turiu tiek aš, tiek dauguma mano draugų čia. Kaip žinia, studentai skrupulingumu nepasižymi, tad kai kurie gyvenantys čia ganėtinai ilgą laiką nėra deklaravę, kad studijuoja ar gyvena užsienyje. Gavome šaukimus, egzaminai ant nosies, prisistatyti greitai reikės, tad problemų – vežimais vežk“, – DELFI skundėsi Vygantas.

Anot vaikino, susisiekti su Krašto apsaugos ministerija (KAM) nepavyksta, linija visuomet užimta, tad jie priversti gyventi nežinioje.

Teks palikti sunkiai išsikovotą darbo vietą ir atsisakyti verslo idėjų

Jam pritarė ir į DELFI kreipęsis emigravęs šauktinis Martynas. Vaikinas įsitikinęs, kad jei grįš į Lietuvą atlikti privalomąją karo tarnybą, praktiškai susigriaus ateitį.

„Prieš metus išvykau dirbti į užsienį. Darbe sekasi gerai. Tai sunkiai iškovota darbo vieta – geras atlyginimas, planai ateičiai. Taupausi savam naujam verslui ir dabar „bam“. Ką aš pasakysiu vadovui? Nemanau, kad jis mane priims atgal už 9 mėnesių dingimo nežinia kur.

Manau, tai visiškas laiko švaistymas. Kas iš tų pinigų, kuriuos gausi išėjęs po 9 mėnesių? Tegu ima tuos, kurie nieko neveikia. O dabar išeisiu iš kariuomenės ir turėsiu vėl nuo nulio viską pradėti?“, – piktinosi emigrantas.

Ar šauks ir vienintelį šeimos maitintoją?

„Su vyru gyvename užsienyje. Auginame 11 mėnesių vaikutį. Aš nedirbu, nes nėra, kur palikti vaiko. Taigi vyras yra vienintelis šeimos maitintojas. Būstas su kontraktu (ar už mėn. Lietuva 1000 eurų sumokės už nuomą ir mokesčius?), vyro darbas taip pat su kontraktu ir jie tikrai nelauks, kol jis grįš, nes daug norinčių dirbti.

Paskambinus nurodytu numeriu į KAM sako, kad jis registruotas Lietuvoje, nors seniai išsiregistravęs. Ar sumokės Lietuva už keliones lėktuvu? Ar skambins darbdaviui, kad duotų atostogų? Praėjusią vasarą užsisakėme atostogas, laukiame kelionės. Tokią sumaištį padaro... Nežadame atsisakyti gero gyvenimo ir grįžti į toliau žemyn besiritančią Lietuvą“, – piktinosi Laurita, kurios vyras buvo pašauktas tarnauti.

Išlygų ir privilegijų emigrantams mažiau

Paklausta apie tai, kas laukia tarnauti pašauktų emigrantų, KAM atstovė Asta Galdikaitė patikino, kad jei asmuo yra pakviestas tarnauti, tik dėl to, kad gyvena svetur, šaukimas nebus atšauktas.

Maža to, išlygų ir privilegijų jis gaus mažiau, nes LR įstatymai galioja tik Lietuvoje. Tai reiškia ir tai, kad, pavyzdžiui, tik Lietuvos darbdaviai yra įpareigoti išlaikyti darbo vietą šauktiniams ir tik Lietuvos darbdaviams bus mokama kompensacija už prarastą darbuotoją.

„Užsienio darbdaviai gali išlaikyti darbo vietą gera valia ar susitarimu“, – patikino ji.

Tačiau jei asmuo užsienyje studijuoja, tarnauti šauktinių kariuomenėje jam nereikės, jei pristatys studijavimo faktą įrodančią pažymą.

„Jeigu asmuo studijuoja, jam reikia gauti mokslo pažymą, ją išversti į lietuvių kalbą, patvirtinti notariškai ir pristatyti į regioninį karo prievolės skyrių, ir arba pačiam pristatyti arba atsiųsti registruotu laišku. Karo prievolininkai, oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos, yra priskirti prie Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus, kuris yra Vilniuje, Mindaugo g. 26“, – sakė A. Galdikaitė.

Jei netarnausi, į Lietuvą vykti nebūtina

Anot jos, karo prievolininkai, esantys užsienyje, dokumentus, įrodančius įvairias aplinkybes, susijusias su šaukimu į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, arba prašymus dėl tarnybos atidėjimo, gali pateikti ir atsiųsdami registruotu paštu arba perduoti per kitus asmenis.

„Pažymėtina, jog pateikiami dokumentai turi būti išversti į valstybinę kalbą ir patvirtinti įstatymų numatyta tvarka“, – patikslino ji.

Tai reiškia, kad iš karto atvykti į Lietuvą jiems nėra būtina.

Už nepasirodymą gresia baudos

Tačiau jei šauktinis yra emigravęs, tačiau neatitinka jokių priežasčių, kurios atleidžia nuo šaukimo, privalo nurodytą dieną prisistatyti į padalinius.

Paklausta, ar tai jis gali padaryti keliomis dienomis vėliau, A. Galdikaitė patikino, kad taip, tačiau anksčiau ar vėliau pasirodyti Lietuvoje turės.

„Karo prievolininkas gali pasiskambinti į regioninį karo prievolės skyrių, kuriam jis priskirtas, (kontaktai www.karys.lt) ir pasiteirauti, kada jis galėtų atvykti kitą kartą, jei būtent pranešimo nurodyme nurodytą dieną atvykti negali. Tačiau atvykti jis privalo anksčiau ar vėliau“ – sakė ji.

Bet jei apie vizito atidėjimo laiką nebus pranešta, gali grėsti baudos.

Remiantis administracinių teisės pažeidimų kodeksu, duomenų, reikalingų karo prievolininkų karinei įskaitai, nepateikimas laiku gali reikšti 28-289 eurų baudą tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.

Melagingų duomenų pateikimas užtraukia 144-289 eurų baudą.

Laukia ir emigrantų skambučių

A. Galdikaitė taip pat patikino, kad emigrantai su KAM tikrai gali bendrauti, priimami jų skambučiai, elektroniniai laiškai, tačiau gali būti trukdžių.

„Kaip mus informavo kolegos iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo ir komplektavimo skyriaus, vakar paskelbus 2015 m. šaukimo sąrašus, buvo sulaukta itin didelio karo prievolininkų susidomėjimo ir skambučių srautų. Iš užsienio prisiskambinti daliai skambinusiųjų tikrai pavyksta, teko su jais bendrauti“, – sakė ji.

Privaloma pranešti apie išvykimą

DELFI primena, kad užsienio valstybėje gyvenantis asmuo, kuris planavo iš Lietuvos Respublikos išvykti trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau, apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaruoja Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigas užsienio valstybėse.

Tokių duomenų nepateikimas arba melagingas pateikimas užtraukia administracinę nuobaudą.

Krašto apsaugos ministerija primena, kad išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei šešių mėnesių  laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip vieną mėnesį nuo išvykimo reikia informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją vietą, darbo ar studijų vietą.