Jei esate nedraustas PSD, galite turėti problemų

Daugelis žino, kokius stebuklus daro medikai, naudodami ir įprastas, ir naujas, neretai brangias technologijas, reikalingas tyrimams, procedūroms ar operacijoms; žino, kad gydymui skiriami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (MPP). O už visa tai sumokama PSDF pinigais.  

PSDF – tai fondas, kuriame pinigai kaupiami iš PSD įmokų: jas moka veiklą vykdantys ir pajamas gaunantys gyventojai, o už tuos, kurie draudžiamų ar jokių pajamų negauna, taip pat kitais įstatymu nustatytais atvejais, įmokas sumoka valstybė. Visi fonde sukaupti pinigai panaudojami jau minėtoms reikmėms – gydymo įstaigoms sumokama už gydymą, vaistų ir MPP tiekėjams – už kompensuojamuosius vaistus ir pan.

Regis paprasta – jei įmokos sumokėtos, žmogus apdraustas, už jo gydymą moka ligonių kasos. Jei įmokos nesumokėtos ir žmogus nedraustas – gali teikti susimokėti pačiam. O kadangi PSD įmokas mokėti privaloma, iš tokio žmogaus gali būti pareikalauta ir sumokėti už gydymą, ir sumokėti įmokas. Be to, jei už nedrausto asmens gydymą sumokėta PSDF lėšomis, ši suma gali būti iš jo išieškoma. Nors šios taisyklės yra žinomos, vis tiek atsiranda pamirštančių pasirūpinti savo draustumu.

Kaip taisyklė, draustumo ir PSD įmokų mokėjimo klausimų nekyla, jei žmogus dirba pagal darbo sutartį – tokio žmogaus įmokas apskaičiuoja ir tvarko „Sodra“. Bėdų dėl draustumo nebūna tiems, kuriems medikų pagalba reikalinga dažniausiai – nedirbantiems pensininkams, vaikams iki 18 metų – už juos nustatytas įmokas moka valstybė.

Problemų kyla tuomet, kai pasikeičia vadinamasis draudžiamojo statusas ir/arba nutrūksta draustumas. Taip atsitinka tuomet, kai žmogus nustoja mokėti PSD įmokas arba už jį nustojama mokėti įmokas arba sumoka per mažą įmoką ir nesidomi tol, kol prireikus pagalbos gydymo įstaigoje paaiškėja, kad jis yra nedraustas.

Dažniausiai pasitaikantis pavyzdys – kai žmogus išeina iš darbo, nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje. Toks žmogus yra draustas iki išėjimo iš darbo mėnesio pabaigos, nes visa to mėnesio PSD įmoka išskaičiuojama iš atlyginimo išeinant iš darbo. Tačiau kitą mėnesį, jei žmogus nedirba ir nesiregistruoja darbo biržoje, jis gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas, bet privalo pats (arba už jį kitas asmuo) iki mėnesio pabaigos sumokėti PSD įmoką. Nesumokėjus laiku, draustumas nutrūksta, todėl patartina nedelsiant sumokėti PSD į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Antras dažniausiai pasitaikantis draustumo neaiškumų atvejis – kuomet šeimoje gimus vaikui tėvai ligonių kasai nepraneša, kuris iš tėvų bus draudžiamas PSD valstybės lėšomis. Kadangi valstybės lėšomis draudžiami ne tik vaikai, bet ir vienas iš nedirbančių tėvų (įtėvių) arba vaikus globojantys asmenys (labai dažnai tai seneliai ar artimi giminės vaikų, kurių tėvai yra išvykę iš Lietuvos) iki vaikui sukaks 8 metai (arba jei šeimoje auga arba globojami 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų), atvykus į teritorinę ligonių kasą (TLK) reikia pranešti apie savo pasirinkimą. Pranešant, kuris iš suaugusiųjų bus draudžiamas valstybės lėšomis, reikia pateikti savo ir vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju ir globos laikotarpiais.  

Pasitaiko nežinančių, kad valstybės lėšomis gali būti draudžiami daugiau kaip 30 metų socialinio draudimo stažą turintys asmenys. Ši nuostata taikoma tik nedirbantiems ir negaunantiems draudžiamųjų pajamų. Šiems žmonėms svarbu žinoti, kad jų socialinio draudimo stažo patvirtinimo duomenis turi pateikti „Sodra“, todėl jiems reikia nuvykti į „Sodros“ teritorinį skyrių, kuriame stažas apskaičiuojamas. Tik „Sodrai“ apskaičiavus ir patvirtinus 30 metų ar ilgesnį socialinio draudimo stažą ir įvedus šiuos duomenis į draudžiamųjų registrą, šie asmenys, jei nedirba ir negauna pajamų, nebemoka įmokų, nes juos draudžia valstybė.  

Vis rečiau pasitaiko iš užsienio sugrįžusių į Lietuvą ir  nustebusių, kad nutrūko jų sveikatos draudimas.  Jei toks žmogus deklaravo išvykimą iš Lietuvos, gyveno ir dirbo vienoje iš ES šalių, ten mokėjo nustatytus mokesčius, joje buvo draustas sveikatos draudimu, Lietuvoje tereikia deklaruoti atvykimą, ir sveikatos draudimas įsigalioja, jei įmokos pradedamos mokėti deklaravus parvykimą.

Nedirbančioms ir besilaukiančioms moterims žinotina, kad nuo 28 nėštumo savaitės iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, jos yra draudžiamos valstybės lėšomis, todėl pastarosios turi pateikti TLK asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.

Savarankiškai besidraudžiantys asmenys, vykdantys individualią veiklą, paprastai žino, kokią sumą ir kokiu kodu reikia mokėti į VMI arba „Sodros“ sąskaitą. Tiesa, pasitaiko, kad pasikeitus įmokos dydžiui ir nesumokėjus visos sumos, draustumas nutrūksta. Tuomet jis atstatomas sumokėjus visą sumą, o dėl draustumo nustatymo reikia kreiptis į TLK.