Mirti ne per anksti: valdininkų ir pensininkų kompensacijų skirtumai

Pensijų kompensavimo įstatymą ruošusi SADM nusprendė laikytis ankstesnių kompensacijų praktikos, todėl nori, kad paveldimos būtų tik tos pensijos, kurios priklausys mirusiems po įstatymo įsigaliojimo.

Praėjusią savaitę Seime į parlamentarų klausimus atsakinėjusi ministrė Algimanta Pabedinskienė paaiškino: „Iš tiesų, kaip ir pirmojo kompensavimo etapu, paveldėjimas įsigalioja nuo įstatymo įsigaliojimo datos ir nuo sprendimo priėmimo Socialinio draudimo fonde. Kaip ir numatyta, yra tas paveldėjimas, tiktai jo nėra atgaline data“.

Tačiau Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad situacija taisytina ir  žada registruoti pasiūlymą, pagal kurį paveldėti bus galima ir dirbusių pensininkų kompensacijas.

„Konstitucinis Teismas (KT) būtent dėl dirbančių pensininkų kategoriškai pasisakė, kad taip buvo pažeista konstitucinė teisė, todėl svarstant komitete reikės šitą klaidą taisyti, o dėl valstybės tarnautojų kol kas dar negaliu pasakyti, kaip bus ir reikia sulaukti svarstymo Seime“, – sakė A. Sysas.

Kodėl tokie sprendimai buvo priimti iki šiol, negalėjo paaiškinti ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, konservatorius Rimantas Jonas Dagys: „Galima tik spėti, bet matome nekoordinuotus SADM veiksmus, ir tai yra tiesiog šios koalicijos darbo specifika“.

Jis pabrėžė, kad Vyriausybė įsipareigojimus dirbusiems pensininkams ir valdininkams yra apibrėžusi kaip skolą, todėl nesvarbūs jokie kiti kriterijai – ji turi būti grąžinama ir paveldima.

Teisingumą suvokia kitaip

Tuo metu valdininkų atlyginimų kompensavimo įstatymą ruošusi VRM nusprendė pasukti kitu keliu nei SADM – paveldėjimą siūlo ir atgaline data.

Kaip DELFI paaiškino VRM Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai, įstatymo projekte siūloma nustatyti patirtų praradimų grąžinimo mechanizmą, kuris būtų taikomas asmenims, kurių atlyginimas ekonomikos krizės laikotarpiu buvo sumažintas.

Tai padaryti norima vadovaujantis KT sprendimu, kad valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo užmokestis buvo sumažintas neproporcingai ir prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

„Kadangi šios antikonstitucinės teisės normos galiojo nuo 2009 metų, tai ir teisė reikalauti pažeistų teisių atkūrimo atsirado irgi 2009 metais (t. y. nuo atlyginimų mažinimo pradžios). Todėl manytina, kad siekiant atkurti pažeistas teises, būtina išmokėti grąžintinas sumas įpėdiniams, nepriklausomai nuo mirties datos ar įstatymo įsigaliojimo“, – rašoma VRM atsakyme.

SADM trūksta pinigų

Tačiau SADM nesutinka su VRM išdėstytu principu ir aiškina, kad „vienas esminių paveldėjimo principų yra tai, kad paveldimas tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise“.

Kitaip tariant, kol pensijų kompensavimas dirbusiems pensininkams neįsigaliojo, tol jie į tuos pinigus teisės neturi.

Anksčiau SADM taip pat aiškino, jog paveldėjimo teisei mirusiems prieš įstatymo įsigaliojimą nepritaria ir dėl to, kad reikia laikytis finansinės drausmės. Pavyzdžiui, „Sodros“ duomenimis, sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo Lietuvoje nesulaukė 167 tūkst. pensininkų – jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai jis įsigaliojo. Norint išmokėti kompensacijas jų įpėdiniams reikėtų 29 mln. eurų.

T. Medaiskis: sunku teisinti detales

Vilniaus universiteto ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis sakė, kad jam labai sunku komentuoti, kodėl skiriasi skirtingų ministerijų kompensacijų paveldimumo principai, nes jis apskritai kompensavimą laiko nedarytinu dalyku ir siūlo verčiau gyventi žiūrint į priekį, o ne dairytis atgal.

„Aš išvis esu kategoriškai prieš visus kompensavimus. Aišku, tai yra KT sprendimas, yra teisinė valstybė ir turime daryti tai, kas nutarta, bet apskritai tai yra viena iš beprasmiškiausių programų – tiek kompensacijos pensininkams, tiek valdininkams“, – sakė ekonomistas.

Principų skirtumą jis galėjo paaiškinti tik tuo, kad pensininkui pinigai yra skirti tik jam pačiam, o kai nebėra to žmogaus, nebėra ir ką kompensuoti. Tuo metu valdininkai atlyginimu dalinasi su savo šeima ar dar kuo nors, ir dėl to jie yra nuo jo priklausomi, todėl pinigai žmonėms, kurie liko gyvi, turėtų atitekti.