Laisvė internete bus ribojama

Nuotolinius lošimus Lietuvoje norėsiančios organizuoti bendrovės įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 1,158 mln. eurų, o jų pelnas bus apmokestintas 10 proc. tarifu. Seimas nustatė ir kitus reikalavimus įmonėms, kurios norės teikti tokių lošimų paslaugas.

Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Azartinių lošimų įstatymo pataisas: už balsavo 61 parlamentaras, prieš - 6, o susilaikė 30.

Siekiant nustatyti nelegalias įmones ir blokuoti jų veiklą, galimą tokių svetainių blokavimo tvarką patikėta nustatyti Vyriausybei. 

DELFI jau rašė, kad Seimo narys Šarūnas Gustainis kartu su kolegomis siūlė įstatyme numatyti konkrečias priemones, kaip būtų blokuojamas neleistinas turinys, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo išvadoje konkrečias priemones panaikino.

Informacinių technologijų specialisto Mariaus Pareščiaus nuomone, toks sprendimas konkrečias ribojimo priemones palikti poįstatyminiams teisės aktams kelia grėsmių.

„Pagal šią tvarką kiekvienas iš mūsų būsime sekami, bus sekama mūsų elgsena ir pagal tai, ar mes lankysimės vienose ar kitose svetainėse, jos bus blokuojamos“, - tvirtino posėdyje dalyvavęs specialistas.

Įstatyme numatyta, kad lošimų organizatoriai privalės 10 metų saugoti nuotolinio lošimo sutartis. Mažiausia suma, kurią jie turės investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, bus 72,4 tūkst. eurų.

Organizuoti nuotolinius lošimus galės tik tos bendrovės, kurios ne tik turės licenciją, bet ir teiks paslaugas bent vienuose lošimo namuose, penkiuose žirgų totalizatoriaus punktuose bei 10 lošimo automatų salonų arba iki 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų.

Parlamentaras Rokas Žilinskas pareiškė, kad po tokios nuostatos Lietuvai teks aiškintis Europos Sąjungos bendrijai, nes naujoms įmonėms į internetinių lošimų rinką įeiti bus labai sunku.  

„Tai ką darome, yra geriau negu nieko“, - sakė konservatorius Kęstutis Masiulis.

Audito komiteto narys Naglis Puteikis tvirtino, kad Seimas dėl nuotolinių lošimų „neteisingai sudėliojo prioritetus“, nes įstatyme nenumatė galimybės prie internetinių lošimų neprileisti tų žmonių, kurie patys to paprašytų. Pasak jo, nuo lošimų Lietuvoje priklauso apie 4 tūkst. gyventojų.