Konstitucinis Teismas priėmė itin socialiai jautrų verdiktą

Anot jo, reguliavimas prieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, kuriame laiduojama teisė į socialinę paramą, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pažymėjo, kad pagal tokį teisinį reguliavimą, kai socialinio būsto netenkama net ir minimaliai viršijant Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų dydžius, gali būti smarkiai pabloginta socialinio būsto nuomininko padėtis ir jis gali būti grąžintas iš esmės į tą pačią padėtį, kurioje buvo prieš gaudamas socialinį būstą.

Įstatymas numato ir tam tikra išimtį, kad kai kuriais atvejais sutartis su socialinio būsto nuomininku turėjo būti nutraukta, kai jo pajamos viršijo nustatytą dydį daugiau kaip 5 procentus. KT pažymėjo, kad net ir tokiu atveju asmuo nėra pajėgus savarankiškai išsinuomoti minimalius socialiai priimtus jo poreikius atitinkantį būstą.

Teismas konstatavo, kad tokiomis įstatymo normomis nepaisyta valstybės socialinės orientacijos, juo neįgyvendinta valstybės pareiga padėti asmenims, kurie dėl įstatymuose numatytų vienų ar kitų svarbių priežasčių negali apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu.

KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją valstybės pareiga yra sukurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas ir sudarytų prielaidas atsižvelgti į socialiai jautriausių visuomenės grupių poreikius.

Teismas nustatė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja ir minėto įstatymo nuostata, kuria Vyriausybei pavesta nustatyti pajamų ir turto dydžius, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo pagerinimą.

Taip, anot KT, nepagrįstai išplėstos Vyriausybės galios. Anot nutarimo, įstatymu turi būti nustatyti asmenys, kurie gali pretenduoti į socialinį būstą, tokios socialinės paramos teikimo pagrindai, sąlygos ir dydžiai.

KT tokį sprendimą priėmė išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą dėl nuomininkės iškeldinimo iš Klaipėdos savivaldybei priklausančio socialinio būsto bylą. Moteris neteko socialinio būsto, nes jos gaunamos socialinės išmokos – invalidumo bei našlių ir našlaičių pensijos – viršijo Vyriausybės nustatytą dydį ir užkirto kelią jai toliau naudotis teise į socialinio būsto nuomą.