Atlyginimų dydžiu nuo estų atsiliekame jau 44 procentais

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 699,8 eurų, valstybės sektoriuje – 720,1 eurų, privačiajame sektoriuje – 689,1 eurų, paskelbė Statistikos departamentas.

Per metus algos statistiškai padidėjo 4,3 proc.

Tačiau, kaip pastebi SEB banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė, atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos atlyginimų srityje vis labiau krenta į akis.

Pavyzdžiui, Estijoje vidutinis bruto darbo užmokestis pirmąjį 2015 m. ketvirtį buvo 1010 eurų – net 44 proc. didesnis negu Lietuvoje.

Lemia ir skirtinga minimali alga 

„Nuo Latvijos mūsų šalis taip pat atsilieka beveik dešimtadaliu. Ir tai juk šalys, kurių pragyvenimo lygis pagal BVP vienam gyventojui yra labai artimas ar net žemesnis negu Lietuvos“, – pastebi V.Tauraitė.

Be to, Latvijoje ir Estijoje darbuotojų finansinė padėtis gerėja dėl mokestinių priežasčių – abejose šalyse gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo šių metų pradžios sumažėjo po 1 proc. punktą.

Tiesa, tokį skirtumą iš dalies lemia ir skirtingas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), pastebi V.Tauraitė.

Lietuvoje MMA šiuo metu yra 300 eurų, Latvijoje – 360, o Estijoje – 390 eurų. Estijoje teigiamos įtakos turi geresnė darbo rinkos padėtis – nedarbo lygis ten gerokai mažesnis (6,6 proc.).

„Suprantama, Estijoje taip pat ne viskas nušviesta rožine spalva – kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui statybos, energetikos, transporto, profesinių paslaugų, išgaunamosios pramonės, atlyginimai pirmąjį šių metų ketvirtį mažėjo.

Vis dėlto skirtumai tarp trijų Baltijos šalių vis sunkiau paaiškinami ekonominiais veiksniais, tokiais kaip darbo našumas, darbuotojų kvalifikacija, ekonomikos struktūra ir pan“, -- teigė SEB vyriausioji ekonomistė.

 Kaip skelbia Estijos statistikos departamentas, metinis realaus darbo užmokesčio padidėjimas šioje šalyje užfiksuotas jau 15 ketvirčių iš eilės, Lietuvoje – 9 ketvirčius, taigi 1,5 metų trumpiau.

Tempas nelėtės

 Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, atlyginimų augimo tempas greičiausiai nelėtės.

“Jau nuo 2013 metų atlyginimai didėja sparčiau už produktyvumą ir pamažu gali pradėti ardyti eksportuotojų konkurencingumo pamatus. Kadangi atlyginimo augimo sustabdyti nei galima, nei tai daryti būtina, įmonės turės sutelkti dėmesį į produktyvumo didinimą“, – mano jis.   Metų pradžioje, N.Mačiulio pastebėjimu, darbo užmokestį kilstelėjo ir euro įvedimas – apvalinamos buvo ne tik paslaugų kainos, bet ir atlyginimai. „Be to, naujos valiutos įvedimas yra patogi proga derėtis dėl didesnio atlyginimo, ypač matant sumažėjusią nominalią (bet ne realią) jo išraišką“, – komentare teigia N.Mačiulis.        Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,3 proc.: valstybės sektoriuje – 3 proc., privačiajame – 5,2 proc.

Tačiau palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, algos sumažėjo 2,1 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame sektoriuje – 1 proc.

Tai lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos, sezoniškumas, mažesnis darbo dienų skaičius ir kitos priežastys. Kalėdiniu laikotarpiu dalis dirbančiųjų gauna pinigines premijas, kitas išmokas.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 543,6 eurų ir, palyginti su 2014 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,9 proc.

Daugėjo darbo vietų

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 33,6 tūkst. (2,9 proc.). Tai lėmė 37,8 tūkst. (4,9 proc.) padidėjęs vidutinis darbuotojų skaičius privačiajame sektoriuje. Valstybės sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 4,2 tūkst. (1,1 proc.).

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo daugiau kaip 13 tūkstančių laisvų darbo vietų, palyginti su paskutiniu 2014 metų ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius šių metų pradžioje išaugo 2,2 tūkstančio.

Daugiausiai naujų laisvų darbo vietų atsirado prekybos srityje (500), taip pat pramonės sektoriuje (400), statyboje (300). Tuo tarpu profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje laisvų darbo vietų sumažėjo 200, o švietime laisvų darbo vietų skaičius beveik nepakito, skelbia Statistikos departamentas.

Daugiausia laisvų darbo vietų 2015 m. pirmąjį ketvirtį buvo pramonėje – 2,9 tūkst. (21,9 proc. visų laisvų darbo vietų), prekyboje – 1,8 tūkst. (13,6 proc.), viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 1,4 tūkst. (10,4 proc.).

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 1 proc. – tai 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį, o palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, laisvų darbo vietų lygis išlieka nepakitęs.