Revoliucija – ne visiems: valstybės tarnautojai lengvo atleidimo iš darbo išvengs

Pirmadienį pristatytas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas naujas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, pasak ministerijos, leis iš pagrindų pertvarkyti valstybės tarnybos sektorių.

Tačiau žmogaus atleidimas iš valstybės tarnybos jame paliktas toks pats rambus kaip ir ligi šiol. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, kad ir neturėjo tikslo ką nors keisti šioje srityje.

„Mes norėjome depolitizuoti valstybės tarnybą, padaryti ją patrauklia, prestižine, kad ji tarnautų Lietuvos žmonėms“, – pabrėžė jis.

Įspėjimo terminas

Pagal dabar galiojantį įstatymą, valstybės tarnautojas, kurio pareigybė yra naikinama ir jis nepaskiriamas kitur, apie atleidimą turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Išimtys taikomos neįgaliesiems, nėščioms moterims, vaikus iki 14 metų auginantiems tėvams ir priešpensinio amžiaus žmonėms – juos įspėti reikia prieš 4 mėnesius.

Lygiai tokia pat nuostata palikta ir naujame Valstybės tarnybos įstatyme.

Tuo metu naujame Darbo kodekse norima įrašyti tik 1 mėnesio įspėjimo laikotarpį visiems darbuotojams, išskyrus neįgaliuosius, vaikus iki 14 metų auginančius tėvus ir priešpensinio amžiaus žmones, kuriems būtų taikomas 2–3 mėnesių terminas.

Dabar visiems darbuotojams taikomas 2 mėnesių įspėjimo terminas, o 4 mėnesių įspėjimo taikomas neįgaliesiems, tiems, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, tėvams, auginantiems vaikus iki 14 metų, asmenims iki 18 metų.

Išeitinė išmoka

Paprastiems darbuotojams taip pat ketinama sumažinti išeitinės kompensacijas. Šiuo metu priklausomai nuo stažo darbuotojai gali gauti 1–6 mėnesių atlyginimo dydžio išmoką. Tačiau norima, kad visi gautų tik 1 mėnesio vidutinio darbo atlyginimo kompensaciją, o dirbusiems mažiau nei metus – vos dviejų savaičių.

Tuo metu valstybės tarnautojams stažo suteikiamos privilegijos liks galioti. Galiojančiame įstatyme nurodoma, kad atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Tačiau tokią sumą gauna žmonės dirbę mažiau nei 5 metus. Daugiau nei 5 metus dirbę gauna 3 mėnesių, daugiau nei 10 – 4 mėnesių, daugiau nei 20 – pusės metų išeitines išmokas.

Kviečia į tarnybą

S. Skvernelis nesureikšmino šių skirtumų ir sakė: „Prašau, pirmyn, kas tik sugeba ir nori į valstybės tarnybą, kviečiame visus“. Tačiau taip pat pastebėjo, kad pakeitimai DK dar nėra įteisinti, todėl apie juos dabar sunku kalbėti.

Tačiau ministrui nepritarė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris sakė, kad nėra priežasties, kodėl privataus ar viešojo sektoriaus darbuotojai turėtų būti diskriminuojami prieš kitus.

„Tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje perteklinė darbuotojų apsauga turi šalutinį efektą, t. y. kai kuriais atvejais mažina darbuotojų motyvaciją. O valstybiniame sektoriuje kai kurių darbuotojų netgi negalima atleisti prie tam tikrų aplinkybių, todėl apskritai galima turėti situaciją, kai iš mokesčių mokėtojų gyvena darbuotojas, nesukuriantis jokios pridėtinės vertės“, – dėstė ekonomistas.

N. Mačiulis pabrėžė, kad geriausi žmonės eina dirbti ne ten, kur jiems bus didžiausia išeitinė kompensacija ir ne ten, kur bus ilgiausias įspėjimo laikotarpis. Jie eina ten, kur jiems siūlomas geras atlyginimas, yra gera kūrybingumą ir savirealizaciją skatinanti aplinka, kur jų darbas vertinamas.

„Čia reikia spręsti problemą viešajame sektoriuje, nes jei sukuriame tokias darbo vietas, kur darbuotojas „saugomas“ ir jį sunku atleisti, ten eis tokie darbuotojai, kurie bijo ir žino, kad neatliks savo pareigų“, – sakė N. Mačiulis.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, 2014 metų viduryje Lietuvoje dirbo 52 816 valstybės tarnautojo statusą turintys asmenys.