Raudonviršiai šiemet „atsibudo“ žymiai anksčiau

Pagėgiuose pirmiausia Stasys užsuko pas seniūną Dainių Maciukevičių ir ištarė: „Pasidžiaukite visi tuo, kas mūsų seniūnijoje jau auga. Ir dar yra raudonviršių, todėl skubėkite grybauti“.

 „Mes irgi esame labai nustebę, - „Šilokarčemai“ sakė seniūnas, - orai yra neprognozuojami – šiandien šalta, rytoj šilta – ir taip toliau. Ta gamta taip ir „blūdinėja“. Iš vienos pusės gerai, kad rudeniniai grybai dygsta pavasarį, iš kitos pusės – ne... O jeigu rudenį nebus grybų?

Miškai Pagėgių savivaldybėje užima tik nedidelę jos teritorijos dalį, keletą kartų mažesnę nei vidutiniškai Lietuvoje. Miškus galima beveik ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti – tai Natkiškių, Pagėgių, Dinkių, Pavilkių, Bitėnų ir Mociškių miškai. Jie nėra dideli.

Labiausiai pagėgiškiai mėgsta grybauti Pavilkių miške, ten ir grybų daugiausia būna. „Būna grybų ir Bitėnų miške, bet kiekvienas žmogus grybauti važiuoja ten, kur geriausiai žino grybų vietas. Važiuoja ten, kur kažkada buvo radęs, kitą kartą vėl atvažiuoja į tą pačią vietą – o gal jau išdygo... Žmonėms smagu grybauti, juo labiau, kad tai puikus maistas, visos raudonviršių rūšys yra valgomos“, - pasakojo seniūnas D. Maciukevičius.

Grybų kataloguose teigiama, kad raudonviršis (raudonikis) yra baravykinių šeimos grybų gentis. Vaisiakūniai dideli, kepurėlė pilka, ruda, raudona. Iš pradžių ji būna gaubta, vėliau – paplokščia.

Lietuvoje užregistruota 16 raudonviršio genties rūšių, visi valgomi, kai kurie iš jų reti, todėl praktiniu požiūriu nėra svarbūs. Raudonviršiais pasmaguriauja kėkštai, stirnos, kiti miško gyventojai.